viena maža virtuvė

Food blog

Month: vasario, 2010

Tartukai su juodaisiais serbentais ir Meilė

Žinot, kas man labai labai patinka santykiuose? Kai Jis įdėmiai klauso kaip svaigstu apie pyragų kepimo formeles ir net paklausia: “Kokiam čia pyragui? O kokiam čia?“ Kai ko nors nesuprantu, jis kantriai man aiškina. Apie kompiuterius. Kai kiekvieną savaitgalį man dar besnaudžiant, prie lovos garuoja kava :) Kai Jis pasisiūlo paruošti vakarienę vienuoliktą valandą vakaro (dažniausiai iškepti bulvių, dažniausiai aš maloniai atsisakau :):)) Šaunu, ar ne? Man taip patinka, kai Jis kalba per miegus. Būna žiaaauriai linksma. Ruošiuosi nufilmuoti ir jam parodyti, nes netiki :):) Man labai labai patinka kai jis atsargiai šakute pakabina gabalėlį dar šilto tartuko, paragauja ir sako: “O Dieve, kaip skanu“. This Is Love. True story.

Vasarą padariau žiauriai protingą sprendimą ir užšaldžiau porą nedidelių indelių juodųjų serbentų. Didelių apvalių ir labai juodų uogų. Daugiau panašių sprendimų nepavyko sugeneruoti, todėl sėdžiu kaip gėlelė be šaldytų krapų, grybų jau nekalbu apie pačios išsivirtą bruknių uogienę. Bet šiais metais tai jau tikrai tikrai……. Čia kaip prieš kiekvienas Kalėdas, prisižadu pirkti dovanas ir ruošti kepinių sąrašą jau rudenį, bet išeina kaip visada… Bet aš ir vėl savim pasitikiu, argi tai nenuostabu? :) Taigi, kaip su tais serbentais.. Ogi su jais įvyko labai skanūs tartukai. Welcome to my kitchen.

Tartukai su juodaisias serbentais

  • 100 g sviesto
  • 100 g cukraus pudros
  • 3 kiaušinių tryniai
  • žiupsnelis druskos
  • 300 g miltų
  • 400 g šaldytų uogų (gali būti vyšnios)
  • 1 kupinas šaukštas krakmolo
  • cukraus (priklausomai nuo to kiek rūgščios uogos ir šiaip pagal skonį)

Minkštą sviestą ištrinti su cukraus pudra ir druska. Sudėti trynius, miltus ir greitai užminkyti tešlą. Tešlą šaldyti šaldytuve valandą. Uogas atšildyti, nupilti sultis, dėti krakmolo ir pavirti apie 5 minutes. Nors originalime recepte cukraus nurodyta nebuvo, aš dėjau, nes uogos pasirodė rūgščios, ir net įdėjus apie 150 cukraus, toji rūgštelė tartukuose jautėsi, bet ir labai tiko. Formeles ištepti sviestu ir iškloti tešla (galima ir vieną didelę formą). Kepti apie 15 minučių 180 laipsnių orkaitėje. Ištraukti iš orkaitės, dėti uogas ir kepti dar 15-20 min toje pačioje temperatūroje.

Dėl saldumynų iš proto neinu. Bet uogas dievinu, visokias. Ir kepiniai su uogomis labai patinka, nes, paprastai nebūna per saldūs. Šie tartukai būtent tokie: krepšelis saldus, o įdaras su rūgštele. Labai šaunus derinys. Nemeluoju.

Skanaus!

Recepto šaltinis:  Žurnalas Virtuvė Nuo…Iki.. Nr. 3 (11)

Reklama

Bulvių ir svogūnų apkepas

Gal besibaigiančios žiemos išvargintas organizmas, vitaminų trūkumas, gal nemylimas darbas ir liūdnos mintys mane šitaip nuvargino. Aš pa-var-gau. Aš noriu miego miego miego. Aš noriu į kitus kraštus. Bet kur. Kad tik iš čia. Trumpam. Su savo Mylimu maišyti dar nemaišytas gatves. Gerti kavą ir kalbėtis. Apie žmones ir pasaulį. Man reikia poilsio. Kai lauke lynoja ir telkšo balos, šalikėlėse pūpso purvino sniego kupetos ir pro šalį dūzgiantys pajuodę automobiliai taško praeiviams kelnes, aš ilsiuosi virtuvėje, griežinėliais pjaustydama bulves ir svogūnus. Ir tada vakarienei, mes valgome bulvių-svogūnų apkepą. Mano maža virtuvė pati nuostabiausia.

Bulvių ir svogūnų apkepas

  • 1 kg bulvių
  • 2 dideli svogūnai
  • 80 ml pieno
  • 80 ml sultinio
  • 50 g. sviesto
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • druskos
  • džiovintų/šviežių petražolių ar krapų.
  • gabalėlio Džiugo sūrio

Bulves nuskutame, supjaustome plonais griežinėliais. Nuluptus svogūnus taip pat pjaustome griežinėliais. Į kepimo formą sluosniuojame bulves (2 sluoksniai bulvių 1 sluoksnis svogūnų). Viršutinis sluosknis turėtų būti svogūnų, bet nebūtinai. Jų galima ir visai nedėti, kas nemėgsta, galima dėti ir kitokių daržovių, pavyzdžiui morkų, arba cukinijų, arba baklažanų. Aš svogūnus dievinu, tai jų negailiu. Sultinį sumaišome su pienu, beriame druskos ir pilame ant bulvių. Ant viršaus uždedame mažais kubeliais pjaustytą sviestą, kepimo formą uždengiame folija ir kepame apie 40 min 180 laipsnių orkaitėje. Nuimame foliją, beriame tarkuoto Džiugo sūrio ir kepame dar 40 min. Iškepusį apkepą pabarstome petražolėmis ar krapais. Skanaus!

Recepto šaltinis Kayotic Kitchen

Avinžirnių ir bulvių sriuba su porais

Kalbi su žmogum ir akyse šviesėja. Ir plūsta teisingos mintys. Akimirksniu veržiasi įkvėpimas.  Ir tu nori, nori tos stiprybės, kurią anas turi. Tos išminties. Aš jaučiu alkį. Protingų pašnekovų. Gyvenime mane visuomet lydėjo dvasia turtingi. Aš esu išlepinta. Taip. Siela nuolat ieško tokių. Ir randa. Kad praturtėtų. Nes kai pakeli galvą, būna labai gera. Nesvarbu kas priverčia. Ir kaip. Nuostabūs protai širdį paliečia žodžiu, muzika, gražiais darbais. Aš noriu keliauti kartu.

Te užtenka puodo sočios sriubos visiems, kurių laukiu ir ilgiuosi.

Avinžirnių ir bulvių sriuba su porais

  • 2 stiklinės vandenyje išmirkytų avinžirnių (mirkyti apsemtus vandeniu apie 8 val)
  • 4 vidutinės bulvės
  • 1 litras sultinio
  • 1 skardinė pomidorų tyrės
  • apie 10 cm poro
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Išmirkytus avinžirnius sudėti į puodą kartu supilti ir likutį vandens, kuriame jie mirko, užlpilti dar vandens, kad apsemtų ir virti apie 30 min. Supilti sultinį, sudėti nuskustas, kubeliais pjaustytas bulves ir dar pavirti kokias 10 minučių. Kai bulvės bus beveik išvirusios, supilti pomidorų tyrę, sudėti pjaustytus porus, berti druskos, pipirų ir dar kelias minutes pakaitinus, nukelti nuo viryklės.

p.s Mano pomidorų tyrė buvo naminė ir tokia beveik pomidorų sultys, todėl sriuba gavosi skystesnė.

Skanaus!

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

Šiandien vėl sninga.  Žmonės ir vėl valys sniegą nuo mašinų. Miške vėl užsnigs praėjusį savaitgalį mūsų išvaikščioti takai. Laukai vėl pasidengs lygutėliu cukraus pudros sluoksniu. Katė vėl ilgai tupės ant palangės, nes taip įdomu yra krentančios snaigės. Mes vėl tempsim kepures ant akių ir eisime įtraukę pečius, kad neprisnigtų už apykaklių. Žiema nesibaigia. Visad maniau, kad norėčiau gyventi ten, kur nebūna žiemų, arba kur žiemos kaip pavasariai. Bet šiais metais turime ypatingą žiemą. Man ji tokia..  iš vaikystės prisiminimų. Gausiai snieguota. Tokių žiemų aš ilgėčiausi. Tikriausiai. Na, bet kiek galima apie žiemą?

Galbūt pūgos nesutrukdys pasidžiaugti artėjančiu labai trumpu savaitgaliu. Svajoju apie Vilniaus Knygų Mugę, bet visi renginiai, į kuriuos noriu patekti yra darbo metu, juk paprasti mirtingieji šį šeštadienį dirba.. Apsiverkiau kokius penkiolika kartų. Nevertinu knygų mugės kaip turgaus. Tiesiog grūstis tarp žmonių, plaukiant minioje, spėti akies krašteliu pamatyti vieną kitą gyvą rašytoją ir pirkti knygas net ne pigiau nei erdviuose knygynuose. Taip jau grūdausi prieš kelis metus, eilę metų, nesuvokdama tikrosios esmės.  Knygų autoriai (tarp jų buvę dėstytojai, profesoriai), diskusijos,  forumai, pristatymai – štai, kur tikrosios mugės vertybės.  Ir šiais metais aš buvau užsidegusi labai daug pamatyti. Na, galbūt vienur kitur suspėsiu. Vis šis tas.

Knygų mugė ir spaghetti, aišku, neturi nieko bendro, bet alkaniems knygų mugės Gurmanų kampe sukiotis tikrai nerekomenduoju :)

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

  • 250 g makaronų
  • 100 g  pievagrybių
  • 10 saulėje džiovintų pomidorų
  • 1 svogūnas
  • 2 skiltelės česnako
  • 200 ml riebios grietinėlės
  • 1. v. š. alyvuogių aliejaus
  • gabalėlis tarkuoto parmezano sūrio
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką pakepinti aliejuje, sudėti riekelėmis pjaustytus pievagrybius ir kepinti kol grybai gražiai paruduos. Dėti supjaustytus pomidorus, pilti grietinėlę, berti druskos, pipirų ir maišant pakaitinti keletą minučių. Tuomet suversti makaronus į jau paruoštą padažą, išmaišyti, krėsti lėkštėn, barstyti sūūūriu ir patiekti. Labai skanu į padažą pridėti konservuoto tuno, kas mėgsta ;)

Skaaaaa-a-a-a naus :)

Svajonių pusryčiai. Forever.

Ankstų rytmetį prasikrapštau akis ir nenoriu į darbą. Niekada nebenoriu į darbą. Noriu gyventi ant ežero kranto, ir baltai išdažytoje verandoje gerti kavą. Gal norėčiau turėti gyvulėlių. Arba nenorėčiau. Bet, turbūt, būtų labai šaunu auginti pomidorus. Ir prieskonines žoles tiesiog lauke :) Daug visokių žolių. Aš norėčiau gražių namų su šviesiais langais. Aš virtuvėje pjaustyčiau moliūgą dailiais kubeliais ir dainuočiau tyliai tyliai. Dar pievoje po obelimis rinkčiau obuolius ir kepčiau pyragus ir kartais juos dovanočiau geriems žmonėms. Žiemą aš kartais sukviesčiau draugus, kad kartu mes pabraidytume po pusnis.  Tada keptume blynus, gertume vyną ir kalbėtume iki paryčių. Dar aš turėčiau mažas dirbtuves. Ten, plačioje spintoje slėpčiau įvairiaspalvius audinius. Švelnius liesti. Aš siūčiau romantiškas antklodes dailioms lovoms užtiesti. Ir patalynę, puoštą rankų darbo gėlėmis, kaspinėliais ir juostelėmis. Ir žmonėms patiktų mano nuoširdumas. Gyvenimas per trumpas sėdėti ofise.

Ar Jūs turite tokių svajonių?

O dabar visiems gerai žinomas receptas. Jis buvęs mano senajame tinklaraštyje, bet pasikartosiu su naujom fotografijom ir nauja nuotaika. Tiesiog labai prašėsi. Nepykit.

Prancūziškas skrebutis su šokoladu ir riešutais

  • kelios riekelės šviesios duonos (netgi geriau, kai nešviežia)
  • puodelis pieno
  • 2 kiaušiniai
  • lašelis vanilės esencijos, arba šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 v. š. cukraus
  • 2 v. š. sviesto
  • 100 g juodojo šokolado
  • 1 v. š. sviesto
  • šlakelis pieno
  • saujelė mėgstamų riešutų

Na ir žinoma: kiaušinius išplakame su cukrumi, pilame pieną, vanilę, viską gerai išplakame.  Į keptuvę dedame sviesto, pamirkome duonos riekeles ir kepame kol apskrus.

Mažame puodelyje ištirpiname sviestą, sulaužytą šokoladą, pilame truputį pieno (pieno reikia labai mažai, kad šokoladas nebūtų per tirštas, nors jei patinka būtent toks, pieno nepilkite).

Skrebutį dedame į lėkštę, pilame šokoladą, barstome riešutais.

Apie tokius pusryčius svajoju beveik kiekvieną savaitgalį vos pramerkusi akis.  Kartais svajoju jau iš vakaro ir pasirūpinu, kad šaldytuve būtų pieno. Man jie tobuli ir viskas.

Skanaus!

Avižiniai sausainiai su spanguolėmis

Aš nemėgstu Šv. Valentino dienos. Aš jos nešvenčiu, nieko nesveikinu, nei žodžiu nei dovanomis. Man nereikia dienos, kad išreikščiau savo simpatijas, meilę, susikibčiau už rankučių ir eičiau gerti šampano į kavinę, kurioje jau prieš savaitę rezervuotas staliukas. Mane net šiek tiek erzina, juk Vilniuje ir taip sunku įsibrauti į kokią jaukią vietą išgerti vyno ir paplėpėt, o Valentino vakarą tai yra neįmanoma, kaip ir gauti bilietus į bet kokį filmą. Oi kokia aš pikta :) Aš tikrai nenoriu sumenkinti žmonių, kurie šią dieną kažkaip ypatingai pažymi. Aš, tarp kitko, irgi mėgstu šampaną ir dabar, vakarėjant, apie jį rašydama, jaučiu, kad visai išlenčiau kokią vieną sklidiną taurę :)) Ir vis dėlto, aš švenčiu mažąsias atostogas (ilgąjį savaitgalį ir truputį Vasario 16-ąją). Ir jaukiai beslampinėdama namie, truputį mergaitiškų kūno puoselėjimo procedūrų užbaigiau virtuvine terapija. Mintims pašviesinti ir atgaivinti. O rezultatas labai saldus. Tebūnie ir tiems, katrie meilės dieną švenčia :)

Avižiniai sausainiai su džiovintomis spanguolėmis

  • 175 g miltų
  • pusė a. š. kepimo miltelių
  • 85 g avižinių dribsnių (neskaldytų)
  • 175 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. cinamono
  • 140 g sviesto
  • 70 g džiovintų spanguolių
  • saujelė mėgstamų riešutų
  • 1 kiaušinis

Sausus ingridientus: miltus, kepimo miltelius, avižinius drisbsnius, cukrų ir cinamoną supilame į dubenį ir išmaišome. Dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir triname tarp pirštų, kol gausis trupinėliai. Beriame spanguoles, maltus riešutus, tada pilame išplaktą kiaušinį ir minkome kol tešla sušoks į kamuoliuką. Iškočiojame apie 6 cm skersmens ritinį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir slepiam šaldytuve, kol atšals ir sustings (užtruko apie 30 min).

Įkaitiname orkaitę iki 180 ⁰C. Supjaustome ritinį pusės centimetro pločio griežinėliais, dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą iir kepame apie 15 min.

Skanaus!

Recepto šaltinis BBC  Good Food

Minkštutėlis omletas su sūriu ir alyvuogėmis

Rytas man yra geriausias paros laikas. Jau sakiau. Man atrodo, kad sakiau. Geriausias visomis prasmėmis. Rytais viskas iš naujo. Gal čia aš tokia, kad man baisingai patinka atversti naują lapą. Labai daug kartų. Kai vėl įtikini save, kad viskas bus geriau, arba kitaip, arba tiesiog iš naujo. Mokykloje man visad labai patikdavo nauji sąsiuviniai. Ir pieštukai, šviežiai nudrožti. Tada į tuos sąsiuvinius taip gražiai gražiai rašydavau. Iki vidurio. Po to laukdavau naujų sąsiuvinių, nes anie jau būdavo prikeverzoti. Sugadinti. O kartais apsimesdavau, kad jau pasibaigė ir imdavau naują, kad galėčiau vėl pradėti iš naujo. Dailiau, tvarkingiau, gražiau. Iš naujo.

Grįžtu prie rytų. Rytai patys gražiausi. Nelyginant vasaros ar  žiemos. Vasarą nuostabiausia auštant. Pasivaikščiot bundančioj gamtoj, kai nuogas kojas kutena nuo rasos sudrėkę smilgos, kai kvepia miškas ir vanduo. Dar tyla. Ta rytinė. Rytas gražus ir mieste, kai ką tik nušluotos gatvės. Kai nedideliuose senamiesčio viešbučių balkonėliuose miesto svečiai minkštutėliais chalatais sveikina saulę.  O vėliau geria kavą jaukiose terasose.  Žiemos rytmetį gera šiltam kambary, kai bunda miestas ir languose po truputį įsižiebia šviesos. Ir už tų langų visi gyvena savo rytus. Vieni prausia vaikų veidelius ir tepa sumuštinius, kiti lėtai lygina marškinius ir ruošiasi dienos darbams, treti skuba, lekia, nes amžinai pramiega. Visi savaip. Aš rytais lėtai gurkšnoju arbatą. Išplautais plaukais, šiltomis šlepetėmis, kate pašonėj, arbatos puodeliu,  skambant muzikai, dažau blakstienas ir pakuoju pietus. Ir  viskas būtinai be jokio skubėjimo.  O savaitgaliais.. Savaitgaliais aš geriu kavą lovoje, vartau žurnalus ir knygas ir mintyse dėlioju savo mažus-didelius dienos planus. O kai sudėlioju, pusryčiams kepu blynus ir omletus. O tada prasideda diena.

Omletas su sūriu ir alyvuogėmis

  • 5 kiaušiniai
  • nepilnas puodelis pieno
  • 100 g. fermentinio sūrio
  • koks 10 žaliųjų alyvuogių
  • druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • krapų, petražolių (žinoma geriausiai kai būna šviežių)
  • 1 v. š alyvuogių aliejaus

Kiaušinius išplakti su druska, supilti pieną, gerai išplakti.  Supilti išplaktus kiaušinius į gerai įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus ir uždengti dangčiu. Kepti ant silpnos ugnies.  Baigiant kepti ant viršaus berti sutarkuotą sūrį, alyvuoges ir dar trumpam uždengti, kol sūris išsilydys. Barstyti pipirais, krapais beigi petražolėmis. Labai minkštas, tirpstantis burnoje omletas.

Skanaus!

Labai paprastas jautienos troškinys

Aš sau pradedu patikti.  Nemeluoju. Pastaruoju metu aš vaikštau pakelta galva. Nors toje pakeltoje galvoje kursuoja nežmoniški minčių srautai, aš jaučiuosi atgavusi dvasios ramybę, nes atrodo, kad tai,  kaip dabar jaučiuosi, yra teisinga. Taip, kaip reikia. Kažkokia mistinė ramybė ir gėris mane globoja. Mane ramina žinojimas. Taip pat laukimas, to, kas įvyks. Nežinia, kaip tai pakeis mano gyvenimą, bet taip nenusakomai geras yra laukimo jausmas. Laukimas visuomet kažką atneša. Aš žinau, kad manasis atneš tą kažką, katras yra žiauriai įdomu ir Mano. Anksčiau aš nemėgau laukti. O gal nelabai buvo ko. O jie buvo, tai reikėjo Čia ir dabar. Tuoj pat. Nedelsiant. Ir jaučiausi nesveikstanti. Užsiangažavus bailė. Labai daug galima pakeisti. Net jei labai bijai. Ypač jei labai bijai. Tokiomis mintimis aš gyvenu šį sekmadienio vakarą, jaukiai susisupusi į šiltutėlį pledą. Ir visai nebijau pirmadienio. Tik galėtų jau būti pavasaris.

O troškinys prie to, kad sušildo taip pat labai, kaip teisingos mintys. Ir šiaip žiemiškas ir labai gardus.

Jautienos troškinys

  • 500 g. jautienos
  • 2 svogūnai
  • 3 skiltelės česnako
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 1 v. š. sviesto
  • 3 vidutinės morkos
  • 500 g. bulvių
  • skardinė pomidorų tyrės
  • skardinė baltųjų pupelių pomidorų padaže
  • 1 litras sultinio
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • šviežių ar džiovintų petražolių

Mėsą supjaustyti nedideliais gabalėliais ir pakepinti keptuvėje su trupučiu aliejaus. Kai mėsa gražiai paruduos, berti druskos, sudėti į puodą, kuriame troškinsite. Keptuvėje išlydyti sviestą, pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus bei česnakus. Sudėti į puodą su mėsa. Užpilti sultiniu ir troškinti apie 30-40 min. Suberti kubeliais pjaustytas morkas, bulves ir troškinti dar 15 min, kol daržovės suminkštės. Pabaigoje supilti pomidorų tyrę, berti pipirų ir petražolių. Pavirti dar kelias minutes, nukelti nuo ugnies ir ragauti. Troškinyje bei recepte dar esama ir konservuotų pupelių, bet nuotraukoj nesimato ;p  Jas dėti taip pat prieš baigiant troškinti. Skanaus!

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

Įdomiai gyvenu. Neypatingai. Bet įdomiai. Ir, nepaisant to, kad kartais mane apninka visokios savęs gailėjimo fazės, aš gyvenu gerai. Ir sugrįš tos fazės, ir aš jų visada truputį bijau, nes vėl būna liūdna. O kovoti su jomis būna labai sunku, dažniausiai nugalėti jų kurį laiką tiesiog neišeina. Tuomet atsitinka toks paguodos ieškojimo ritualas. Aš tai vadinu darbu su savimi. Su savimi dirbti nėra lengva, bet rezultatai būna išties džiuginantys. Net negalėčiau aprašyti to darbo su savimi eigos, nes tai taip individualu. Visi turi būdų. Ir visi žinom kiek laiko paprastai prireikia. Man patinka žmonės, kurie moka planuoti savo laiką. Aš moku. Dažniausiai. Tai padeda nepalūžti. Arba palūžti rečiau. Tai irgi gerai. Mano labai šauni draugė man pasakė, kad aš nuolat tarsi siekiu būti tobuląja Violeta. Ir tai yra mano dažnai pasikartojančių liūdnumų priežastis, kai tobulumas nesigauna. Taip, aš idealistė. Sutinku. Verčiau niekaip negu paviršutiniškai. To išmokau iš savo mamos. O jei nenori paviršutiniškai, reikia plano. Valandų, minučių dėliojimo. Tai yra man. Aš mėgstu planuoti. Žiauriai. Pirmadieniais aš beveik visuomet žinau, ką veiksiu savaitgalį. Nevisada pavyksta veikti tai, ką suplanuoju. Kartais atsitinka geriau. Tas vadinasi spontaniškumas, o be jo žmonės seeensta. Dvasiškai. Čia mano nuomonė.

Gerai, o dabar pakalbėkim apie makaronus. Kai juos pamačiau pas Eglę, net neperskaičius recepto, žinojau, kad tikrai tikrai gaminsiu. Ir nors originalų receptą “sugadinau“ pridėdama vištienos, makaronai buvo išties puikūs. Ačiū Brangioji Egle :)

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

  • 250 g makaronų
  • 150 g vištienos (nebūtinai)
  • 2 v. š.  kaparėlių
  • skardinė konservuotų avinžirnių (aš naudojau virtus)
  • pusės citrinos
  • 4 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 3 v. š. vandens, kuriame virė makaronai
  • džiovintų čili pipirų
  • 100 g tarkuoto parmezano
  • druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Dubenėlyje sumaišyti gabalėliais supjaustytą, beigi pakepintą vištieną, citrinos sultis, nutarkuotą josios žievelę, aliejų, kaparėlius, vandenį, čili pipirus. Supilti pasigamintą padažą su nusausintais  makaronais, berti parmezano (aš apsižiūrėjau, kad parmezano nebelikę, gelbėjaus kitokiu sūriu).  Tai va štai toks gavosi mano variantas šių tobulų makaronų. Skanaus!