Keptas Brie sūris su bruknių uogiene

Su pavasariu! Dabar jau tikrai tikrai. Manieji šiltieji batai jau švariai nuvalyti ir supakuoti į dėžutes. Iš giliausių spintos kampų traukiu lengvus batukus ir plonus lietpalčius. Vilnos sijonai susiglaudę stipriai įsikimba į pakabų gnybtukus ir ruošiasi ilgiems kabėjimams iki kitų pūgų. Ant palangių iš dailių vazonėlių stiebiasi bazilikų daigeliai. Aitvarai žiugžda lentynose ir pro spintos duris kaišioja savo sparnus. Jie jau labai labai nori skristi. Mes norime taip pat. Kartu su jais. Į pavasarį, į laiką, kai viskas atrodo daug paprasčiau. Su termosinėm arbatom ant žolės, su dviračiais ir pasivaikščiojimais. Ir pasmaguriavimais be progos ;)

Keptas Brie sūris su bruknių uogiene

• 100 g Brie sūrio
• 1 a. š. bruknių uogienės
• kepimo indelio

Sūrį sulaužome gabalėliais, pusę jo sudedame į kepimo formelę, uždedame bruknių uogienės, tada likusį sūrį ir kepame orkaitėje apie 10-15 min 180 ⁰C orkaitėje. Valgyti su šviesia duonele, arba tiesiog be nieko.

Skanaus!

Vištiena su mozzarella, garstyčiomis ir grietinėle

Pavargusi po darbo dienos ir 3 valandų kursų važiuoju mikroautobusu. Mano, per skubėjimą iš auditorijos nespėtų susipakuoti, akinių stiklais bėga šlapios gatvės ir miesto žibintų šviesos. Sėdžiu apsikrovusi susuktais brėžinių lapais ir po truputį rimstu. Nuo voverės gyvenimo. Džiaugiuosi akimirka. Apsidairau. Gyvenimą gyvenu ne tik aš. Vairuotojas linksmai šaiposi iš merginos, padavusios stambią kupiūrą. Kažkas telefonu planuoja studentišką vakarėlį, nes ryt tik viena paskaita, ir ta pati popiet. Kažkieno telefoninis skambutis prasideda švelniu labas ir klausia ar reikia ko nors iš parduotuvės. Netrukus įlipa pagyvenęs meno žmogus su puokšte gėlių. Visi gyvena savo gyvenimus. Svečiuose, kavinėse, parduotuvėse, už savų langų. Skaito knygas, prausia vaikų veidelius, studentiškai vakaroja, skaito pasakas, gurkšnoja arbatą, žiūri televizorius, mezga, glaudžia savo mylimiausius, valgo vakarienes. Valgome ir mes.

Vištienos krūtinėlė su mozarella, garstyčiomis ir grietinėle

• 1,5 vištos krūtinėlės
• 1 rutuliukas mozzarellos
• 1 v. š. garstyčių
• 200 ml grietinėlės
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• alyvuogių aliejaus kepimui

Krūtinėlę supjaustome į kokias 6 dalis. Kiekvieną gabalėlį per vidurį įpjauname įšilgai (gaunasi tokios kišenėlės) Pabarstome druska. Gaminame įdarą: mozzarellos rutuliuką suplėšome mažais gabaliukais, dedame garstyčias, pipirų (kiek norisi), išmaišome. Imame gabalėlį vištienos, ir ten kur įpjovėme, dedame pasigaminto įdaro. Galima susmeigti smeigtuku, kad įdaras neišliptų lauk, bet man to neprireikė, kažkaip labai jau pavyko giliai įpjauti. Labai šaunu būtų taip palaikyti mėsą kokią valandą, bet aš kepiau iškart. Taigi, dedame krūtinėlės gabalėlius į keptuve su šiek tiek aliejaus ir kepame. Baigiant kepti, pilame grietinėlę ir uždengę keptuvės dangtį dar kelias minutes patroškiname. Besilydantis sūris ir garstyčios.. Minkštučiai gabalėliai.. Superskanu, ką aš galiu pasakyti.

Valgyti su daržovėmis, bulvėmis, ryžiais..

Recepto šaltinis BBC Good food

Pusryčiai: kiaušinienė su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

Aš turiu paslaptį. Aš turiu minčių. Rytais aš pabundu, o jos jau seniai būna pabudę ir tampo mane už kasų, kol galiausiai išverčia iš lovos. Vakare aš ilgai neužmiegu, nes jos nemiega ir pasiutusiai šokinėja galvoje. Aš žinau, kad vienintelis ir sunkiausiai gaunamas dalykas, kurio man reikia yra laikas. Nes tos mintys..jos labai komplikuotos. O laiko aš neturiu. Jo yra paprasčiausiai per mažai. Man liūdna, nes aš galiu nespėti. Ir dar būna, kad sugaištu. Aš nemėgstu gaišti. Tai ne man. Bet nutinka, nes aš esu žmogus. Jau įtikinai save, kad tai normalu. Bet vis tik. Aš noriu būti 18-likos ir galvoti kaip dabar. Aš būčiau pasirinkusi taip kaip reikia. Paika. Nes taip nebūna. Arba būna vienetams. Kodėl aš nesu vienetas? Kodėl? Kodėl? Kiekvieną dieną. Štai taip. Pavargstu, bet tai verčia nenustoti veržtis į tai, kas man. Galbūt. Dvejonės taip pat viešnios. Jų nevaišinu sausainiais. Nepaisant to, išaušta rytas. Kasdien.  Ir mano mintys mane vėl budina.

Kiaušinienė su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

• 5 kiaušiniai
• didelė sauja pievagrybių
• 5 saulėje džiovinti pomidorai
• alyvuogių aliejaus kepimui
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Pirmiausia pakepiname riekelėmis pjaustytus pievagrybius. Kepiname kol gražiai paruduos, sudedame į lėkštutę ir trumpam pamirštame. Į keptuvę mušame kiaušinius, gerokai primažiname liepsną beriame druskos, pipirų, juostelėmis pjaustytų pomidorų ir galiausiai ant viršaus sudedame  keptus pievagrybius. Kepame, kol kiaušiniai iškeps.  Viskas.

Su kiaušinienėm ir omletais galima improvizuoti kiek norisi. Tai mane džiugina. Tikrai.

Skanaus!

Dūmo skonio pievagrybių sriuba

Taip, aš esu smulkaus sudėjimo. Mano ūgis yra 163 cm ir aš sveriu 50 kg. Kartais daugiau. Mano seneliai (iš mamytės pusės), berods, visad buvo liekni, kiti seneliai buvo  linkę storėti. Bet nelabai daug. Mano tėvai galėtų save labiau prižiūrėti, nes jų vakariniai apsivalgymai mane jau seniai liūdina. Aš gyvenu kitaip, ir negaliu pakęsti kai man sako: “aj, nu, tu tai gali valgyt viską“, arba: “ tik jau nesustorėk nuo to torto gabalėlio“ ir nesvarbu, kad  tą “gabalėlį“ siūlo 22 val vakaro. Ką reiškia “gali valgyti viską“?  Jei šlamščiau bet ką bet kuriuo paros metu, tikrai nebesverčiau 50  ir labai greitai! Rrrrr.. Ir dar.  Dar labai nervina, kai nusprendusi 1 dieną elementariai prasivalyti organizmą (dažniausiai tai būna vaisiai ir sultys) sulaukiu maždaug štai ko: “nu, tau tai baisiai čia reikia laikytis tų dietų“. Tas pats ir apie sportą. Yra labai daug siauro mastymo žmonių, kurie labai stipriai tiki, jog visi sportuojantys žmonės tai daro tik dėl to, jog nori suplonėti. Tuomet pasipila klausimai ir nuostaba: “neeee, nuu, o kam tau sportuoti?“. Šitas mane erzina labiausiai. Aš darau mankštą, kai randu minutę, šiltuoju metų sezonų aš pabėgioju paupiu. Visa tai be jokio griežto grafiko. Tiek kiek norisi. Tiek, kad jausčiausi gerai. Kad žiūrėdama į veidrodį gerbčiau save. Aš valgau viską. Aš šventai tikiu, kad organizmas pats reikalauja to, ko jam reikia (kartais alaus ir keptos duonos su sūriu :)) Žinoma, reikalingas supratimas, kas sveika, ko ant mūsų stalo turėtų būti daugiau, ko mažiau. O dabar tai ypatingai nesudėtinga, kai turime tikrai puikias galimybes apsipirkti įvairiuose turguose. Kai interneto platybės mirga marga įvairiausiais receptais, kai informacija apie sveiką mitybą ranka pasiekiama, kai paprastų produktų derinys, pagardintas nauju prieskoniu virsta nenusakomai skaniais pietumis. Aš save prižiūriu ir man taip yra labai gerai.  O kiti gyvena kitaip. Ir gal jiems taip yra gerai. Išsiguodžiau.

Dūmo skonio pievagrybių sriuba

• gabalėlis gerai parūkyto kumpelio, ar šoninės, ar šonkauliuko, ar vištienos ar dešros.
• 4 bulvės
• 2 morkos
• didelė sauja pievagrybių
• 1 svogūnas
• keli v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 lauro lapas
• druskos, pipirų
• šviežių ar džiovintų žalumynų (krapų, petražolių)

Į verdantį vandenį dedame mėsą, lauro lapą, pipirus. Jei mėsa riebesnė, į paviršių išliks riebalų, juos nugriebiame. Keptuvėje pakepiname svogūną ir tarkuotas morkas. Dedame į sriubą. Beriame kubeliais pjaustytas bulves. Tuo tarpu keptuvėje pakepiname riekelėmis supjaustytus pievagrybius. Labai gerai pakepiname, iki tobulo rudumo. Suberiame pievagrybius į puodą, dedame druskos, žalumynų ir pavirus dar porą minučių nukeliame nuo ugnies. Labai paprasta. Man patiko dūminis skonis. Labai.

Skanaus!

Gardusis viščiukas

Ilgasis savaitgalis. Oras pavasarėja ir tuo labai džiugindamas, verčia mane nemiegoti ilgai, o pasiimti visą ilgąjį savaitgalį. Ir vartoti jį kaip įmanoma gausiau.  Kažkodėl mano norai gražesni nei rezultatai, bet vis šis tas. Kartais jaučiuosi tarsi dalyvaučiau kokioje specialioje anoniminių savęs graužikų ir nuvertintojų programoje, nes aš net nebepastebiu kaip nevalingai save įtikinėju, kad viskas, tame tarpe ir aš, yra tikrai puiku. Kaip nevalingai aš vis dažniau pasidžiaugiu mažais dalykais. Ar mano gyvenimas tapo toks apgailėtinai prastas, kad nieko tikrai gero nevyksta, kad aš pradedu šypsotis, pamačiusi parke mielą senolį, lesinantį balandžius? Ar mano gyvenimas normalus, tik aš išmokau pastebėti, kad paprasti maži dalykai būna net gražesni už tuos nepaprastus? Ar aš suaugau? Ar besidžiaugdama mažais dalykais nepraleisiu kokio didelio ir labai svarbaus? Na, to nepaprasto.. Ar man paranoja?

Vegetarai ir gyvūnėlių mylėtojai toliau neskaitykit. Nes vakarienei keptas viščiukas, liūdnai gulintis ant pilvelio. Bet, o dievulėliau, koks gardus. I’m sorry.

• vieno viščiuko
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 2 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. rudojo cukraus
• saujelė kmynų
• 1 v. š. Dižono garstyčių
• 1 v. š. pomidorų padažo
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Viščiuką nuplauname, nusausiname ir dedame į dubenį. Iš alyvuogių aliejaus, sojos padažo, cukraus, kmynų, garstyčių, pomidorų padažo ir pipirų gaminame marinatą. Tiesiog visus išvardintus ingridienatus sumaišome ir tokiu pasigamintu marinatu įtriname viščiuką. Marinavau 2 valandas. Kepiau apie 1,5 val 200 ⁰C orkaitėje.

Labai traški odelė ir minkšta sultinga mėsytė.  Mėsėdžiams tikrai labai rekomenduoju.

Skanaus!

Saulėtos, purios, minkštutėlės svajonės, Aš ir blyneliai

Pavasaris. Nors kiemai dar snieguoti, į mano širdį atėjo pavasaris. Su saule, su nauja podarbine veikla, su naujais pirkiniais ir naujutėlaičiu užsidegimu. Atėjo geresni laikai. Aš tikiu. Dar tikiu, kad mano gyvenimas keisis į gera. Ir tik aš pats pasistengiau, kad būtų būtent taip. Tik aš pats padariau taip, kad būtų geriau. Ar pastebėjot, kad pastaruoju metu neniurzgu ir nesiskundžiu. Aš pastebėjau. Ir tai labai džiugina. Argi aš ne karys? Pastaruoju metu aš žvėriškai daug svajoju ir dar daugiau noriu nuveikti. Visada norėjau. Dabar atėjo tas pats palankiausias metas  tam veikimui. Spardysiu sėdynes visom svajonėms iš eilės.  Nes aš tikiu trim dalykais: reikia labai labai norėti, tikėti ir.. imtis. O dabar pats tinkamiausias laikas: fizinė forma puiki (jau kurį laiką sportuoju namuose ir ruošiuosi bėgiojimo sezonui), o mintys sudėlitos į išvalytus stalčiukus. Viskas, ko reikia.

Šia saulėta proga dalinuosi savo energija ir nuostabių blynelių receptu. Purūs kaip svajonės. Tirpstantys burnoje.

Purūs blyneliai

• 140 g miltų
• 2 šaukštai cukraus
• 1 a. š. kepimo miltelių
• pusė a. š. druskos
• 150 g. grietinės
• 100 ml pieno
• 1 šaukštas citrinos sulčių
• 1 didelis kiaušinis
• 3 šaukštai ištirpinto sviesto
• aliejaus kepti

Kiaušinį išplakti su cukrumi, pilti sviestą, dėti grietinės, pilti pieną ir plakti iki vientisos masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska ir suberti į tešlą. Gerai išmaišyti. Supilti citrinos sultis ir dar kartą išmaišyti, bet nepermaišyti. Tešla bus tiršta, todėl labai smagu ir lengva kepti.  Patiekti su mėgstama uogiene, trintais bananais, tirpintu šokoladu, klevų sirupu, bet skanūs ir be nieko, tokie minkšti minkšti..

Receptas iš žurnalo “Virtuvė Nuo…Iki…“ Nr. 3 (11)

Trumpai apie Kaziuko mugę, šaltį ir šildančią sriubą

Nuotaiką sau gali susikurti pats ir tik pats. Tikra tiesa. Mes tiek daug galime patys, bet paprasčiausiai nenorime tuo patikėti. Arba nežinome, kad galime. Aš šiandien kėliaus anksti, kad įgyvendinčiau savo protingą planą ir Kaziuko mugę aplankyčiau kaip galima anksčiau, kol ji nevirto vienu dideliu sausakimšu koridoriumi.  Nors pabudau skaudančia gerkle ir užgulusia nosimi, pro langą įsirito Saulė ir aš nusišypsojau. Nepraleidau savo įprastos savaitgalinės puodelio gardžios kavos  ir žurnalų vartymo ceremonijos. Praleidau tik pusryčius, ir apsivyniojusi šiltą šaliką išėjau į mugę. Šiandien mane nepaprastai džiugino saulė, nors šaltis ir stingdė pirštų galus. Vaikštinėdama ir besidairydama, aš įsitikinau, kad į mugę reikia eiti anksti, kad spėtum pažvegti dar nenuvargusiam prekeiviui į akis ir paklausti iš kokio medžio padarytas šaukštas. Kad galėtum paragauti tikro kaimiško sūrio, ir linksmai pasiderėti. Esu žiauriai laiminga, kad šiemet man taip ir atsitiko. Aš mėgavausi. Ir po poros valandų labai sušalusi, bet laiminga  aš parpėdinau namo.

Mano pirkinių krepšelyje šiais metais atsidūrė:

• ąžuolinė šakutė
• ąžuolinės žnyplės keptuviniams pavartymams etc.
• gabalėlis varškės sūrio su čili pipirais
• viena kvapni rūkyta dešrytė
• ir žinoma, baronkos

O kadangi grįžau tikrai labai sušalusi, greitai susiorganizavau sau labai gardžią ir šildančią sriubą.

Gardi šildanti daržovių sriuba

• 800 g moliūgo
• 4 nedidelės bulvės
• 1 morka
• 1 svogūnas
• sauja pievagrybių
• dvi saujos žirnelių (naudojau šaldytus)
• 800 ml sultinio
• 1 šaukštas sviesto
• druskos, pipirų, džiovintų žalumynų (krapų, petražolių ar kt.)

Svogūną kelias minutes pakepinti svieste, dėti kubeliais pjaustytas morkas, po kelių minučių pievagrybius ir kepinti, kol daržovės suminkštės. Į puodą supilti pusę sultinio, sudėti kubeliais pjaustytas bulves, apkeptas daržoves ir troškinti apie 10 min. Sudėti kubeliais pjaustytą moliūgą ir dar patroškinti 10 min. Puodą  nukelti nuo ugnies ir daržoves sutrinti trintuve. Supilti likusią dalį sultinio, dėti druskos, pipirų, žolelių ir dar kelias minutes pakaitinti ant viryklės. Galima įpilti grietinėlės.

Skanaus!