Bulvių ryšulėliai

Aš čia nusprendžiau įsiterpti su taupymais. Piniginiais. Nes maistą taupyti aš moku, aš galiu pasigirti tuo, kad kuo puikiausiai suvartoju besibaigiančius produktus ir beveik niekada nieko neišmetu. Nes man gaila. Nes maistas yra skanus, brangus ir per daug vertingas, kad jį būtų galima išmesti. O štai su pinigais kitaip, jų taupyti aš nemoku. Aš stengiuosi, bet nemoku. O reikia. Žiauriai. Mokslams, atostogoms, dviratukui, nuosavai audinių parduotuvei, netikėtoms medicininėms išlaidoms (tpfu tpfu tpfu), juodai dienai. Ant nosies naujas mėnuo, ir vėl viskas nuo pradžių. Esu sau pasižadėjusi nieko nepirkti, išskyrus pėdkelnes. Nes jos plyšta ir tai ne mano kaltė. Dar man reikalingas naujas puodelis kavai, nes saviškį mylimą sukūliau ir liūdesio ašaros dar nenudžiūvo nuo skruostų. Mano galvoje sukasi tokia labai senovinė skaičiavimo mašina, kuri iškart nuo darbo užmokesčio braukia sumas, skirtas siuvimo kursams užbaigti ir maistui pirkti. Paruošiau dailią metalinę dėžutę į kurią esu pasiryžusi mesti visas gautas 5 litų monetas. Iškratysiu per kitą gimtadienį. Dar paruošiau valią išleisti kuo mažiau ir prieš perkant 3 kartus pagalvoti ar tikrai reikia. Ne, 5 kartus. Tarp kitko anądien, parduotuvėje pričiupau save pagriebus nuo lentynos gabalą nepigaus sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir tada stop. Violetėle, ar tikrai? Ar numirsi be sūrio? Ne. (kartais aš be sūrio numirštu-aut. past.) Įtempusi rankos raumenis, su širdgėla padėjau sūrį atgal. Šaunuolė. Nenumiriau. Šiuo gyvenimo laikotarpiu taupyti man labiau reikia nei noriu, taigi palinkėkit man stiprybės ir pasidalinkit, jei galit, kaip tai darote jūs.

Patiekalas sotus, kad nepalūžčiau :) Galima ir be šoninės. Pavasaris vis dėlto, netrukus reiks trauktis maudymosi kostiumus.

Bulvių ryšulėliai

• 8 bulvės
• 150 g karštai rūkytos šoninės
• 100 g tepamo lydyto sūrelio
• 120 g tarkuoto fermentinio sūrio
• 3 a. š. natūralaus jogurto
• 2 a. š. majonezo
• 1 a. š. krienų
• ryšulėlis šviežių krapų
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos
• 3 a. š alyvuogių aliejaus
• folijos

Bulves labai švariai nuplauname. Pjaustome per pusę, barstome druska. Keptuvėje pakepiname juostelėmis pjaustytą šoninę. Į tris folijos lakštus pilame po šaukštelį aliejaus, dedame bulves. Folijos kraštelius užlankstome, dedame į skardą ir tokius ryšulėlius kepame 40 min 180-200⁰C orkaitėje. Kol kepa bulvės sumaišome tepamą suręlį su majonezu, jogurtu ir krienais, beriame pipirų ir kapotų krapų. Išėmę bulves iš orkaitės praskleidžiame foliją,  dedame pasigaminto padažo, šoninės gabalėlių ir užbarstome tarkuotu sūriu. Folijos nebeuždengiame ir kepame dar apie 10 min, kol išsilydo sūris.

Tobulumai

Šaltas pavasaris, ir laukan visai nevilioja. Vėl iškrapščiau savuosius UGG’sus iš spintos gilumos. Namie elektrinis šildytuvas, o katė vis lenda po pledu. Du megztiniai ir vilnonės šlepetės. Vyresni žmonės kalba, tokį šaltą pavasarį menantys buvus prieš 12 metų. Aš nepamenu. Kai atšils, lėksim laukais. Bus mažiau krapštymosi prie siuvinių ir sukiojimosi virtuvėje. Bus daugiau varlinėjimo gamtoje, nieko neveikimo visokiose išsinuomotose sodybose, prie jūros, tiesą sakant, tokio teisingo sielos poilsio. Aš dėl to ir džiaugiuosi ir nesidžiaugiu. Aš esu nenormali. Nes aš noriu visko! Noriu siūti, šokti, sportuoti, keliaut po Lietuvą su aitvarais, skaityti knygas (jų yra visas kalnas prisipirktų ir prisiskolintų), noriu kepti pyragus  ir virti makaronus, noriu eiti į koncertus ir sezonus baigiančius spektaklius, noriu matytis su senais ir naujais draugais, noriu rašyti laiškus, noriu padėti tėvams auginti daržoves. Aš nepataisomas perfekcionistas, neskai negaliu suspėti tūktančio ir vieno darbo mane apima liūdesys. Bet aš tikrai tikrai gydausi. Tikrai :)

O čia tobulas keksas. Sudėtimi visai nestebinantis, bet skonis jojo tobulas. Minkštas, drėgnas, paprastas ir absoliučiai puikus. Jį radau puikiame  žurnale Virtuvė Nuo..Iki.. Tik ten jis vadinamas citrininiu, su citrinų žievelėmis ir sultimis, kurių aš nedėjau, o patį keksą apliejau šokoladu. Nes taip reikėjo :) Niaaam.

Keksas su šokoladu

• 140 g sviesto
• 100 g cukraus
• 2 kiaušiniai
• 100 ml kefyro
• 150 g miltų
• 2 a. š. kepimo miltelių

Šokoladinis glajus

• 1oo ml riebios grietinėlės (35%)
• 1 a. š. sviesto
• 200 g. juodojo šokolado

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi. Po vieną mušame kiaušinius, supilame kefyrą ir plakame iki vientisos masės. Beriame miltus sumaišytis su kepimo milteliais. Išmaišome ir pilame į sviestu išteptą formelę. Kepame kol įsmeigtas ir ištrauktas krapštukas lieka sausas (kepiau apie valandą) 170⁰C orkaitėje.Išėmę iš orkaitės leidžiame keksui atvėsti.

Gaminame glajų: grietinėlę kaitiname kol užverda. Išjungiame ir pilame ant gabalėliais sulaužyto šokolado. Dedame sviestą ir maišome kol šokoladas išsilydo. Pilame glajų ant kekso.

Vegetariškai- Cauliflower Gratin

Pastaruoju metu taip jau atsitiko, kad teko matyti ne vieną tikrai kraupų vaizdelį apie gyvūnų išnaudojimą, auginant juos mėsai. Pati mėsą gaminu ir valgau, tiesa nedažnai. Maždaug 1-2 kartus per savaitę.  Vyriškoji namų pusė dėl mėsos iš proto neina, tad pasigaminam, kai užsinorim.  Labiau už mėsą man patinka sūūūūriai. Visokie. Ir duona. O po minėtų vaizdelių ar viso sąrašo filmų, ir retai valgoma mėsa darosi visai atgrasi. Tai paprastai praeina. Pasimiršta. Ir mes vėl kepame vištieną. Man atrodo jau sakiau, kad reikia klausytis organizmo, jis diktuoja, ko reikia. Žinoma, tai prastas pasiteisinimas. Mano organizmas ančių kepenėlių neužsinorės. Užtat dar ne kartą pareikalaus žiedinių kopūstų. Tad šiandien vegetariškai.

Žiedinio kopūsto užkepėlė

• 1 žiedinis kopūstas
• 1 kiaušinis
• didelė sauja džiuvėsėlių
• lašelis alyvuogių aliejaus
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 100-150 g tarkuoto Džiugo ar kitokio sūrio

Žiedinį kopūstą išskaidome mažais žiedeliais ir apverdame pasūdytame vandenyje. Jie neturi būti pilnai išvirę. Nupilame vandenį, užpilame išplaktu kiaušiniu ir pamaišome, kad kiaušinis pasiskirstytų. Beriame džiuvėsėlius ir taip pat pamaišome, kad jais apsivoliotų kopūsto gabalėliai. Kepimo skardelę patepame lašeliu aliejaus, sukrečiame žiedinį kopūstą, barstome pipirais, druska, tarkuotu sūriu ir kepame maždaug 170 °C orkaitėje apie 15-20 min. Aš sutarkuotą sūrį sluoksniavau su kopūsto gabalėliais. Tikrai skanu.

Skanaus!

Citrininis pyragas

Su malonumais. Švariais patalais ir minkštais bumbulėtais chalatais. Prieskoniais ant palangių. Pūkuoto katino murkimais. Skubėjimais ir neskubėjimais. Su kavom ir arbatom. Pliušiniais pelėdžiukais senų sagų akimis. Saldainių slėptuvėmis.  Gėlėtomis kartūno suknelėmis. Basomis kojomis. Geromis knygomis. Svinguojančiomis melodijomis. Prisiminimais ir svajonėmis. Miltų dulkėmis. Kvepiančiais pyragais. Šiandien aš neskubu. Stabtelkit ir Jūs. Trumpam. Pasidairyti po dangų.

Citrininis pyragas

• 125 g sviesto
• 3 kiaušiniai
• 150 g natūralaus jogurto
• 200 g cukraus
• 25o g miltų
• 2 a. š. kepimo miltelių
• 2 a. š. nutarkuotos citrinos žievelės
• 2 v. š. aguonų

Glajui:

• vienos citrinos sulčių
• apie 100 g cukraus pudros

Kiaušinius išplakame su cukrumu, pilame tirpintą sviestą, jogurtą ir plakame iki vientisos masės. Dedame miltų sumaišytų su kepimo milteliais, citrinos žievelę. Gerai išplakame. Beriame aguonas, palengva išmaišome. Pilame tešlą į sviestu išteptą kepimo formą ir kepame apie 35 min 180 laipsnių orkaitėje. Dėmesio! Neperkepkite, pyragas kepa labai greitai.

Iškepusiam pyragui leiskite atvėsti. Iš citrinos sulčių ir cukraus pudros plakame glajų ir pilame ant pyrago.

Velykinis

Mielieji,

Įsisleiskite pavasarį į savo geras širdis. Stabtelkite pažvelgti į paukščius, apkabinkite artimiausius, planuokite, brėžkite tikslus ryškiais pieštukais. Te viskas į gera! Su šv. Velykomis :)

Fotografija pasiskolinta iš interneto.

Špinatų sriuba

Mane įsuko ratukas.  Aš bėgu. Net nebesižvalgau aplink. Jau antrą savaitę kamuojuosi su sloga. Man skauda akis, aš negaminu, nevalgau, neišsimiegu ir nieko nespėju. Man nepatinka, kad nežinau svarbiausių naujienų. Ir pamirštu išjungti lygintuvą. Man nepatinka pramiegoti savo tobulą kėlimosi laiką. Jaučiu įtampą ir esu piktas. Aš ilgiuosi artimų. Laikas susitvarkyti stalčiukus. Nieko nebus. Viskas.

Sriuba iš kažkada seniau. Labai skani. Su špinatais. Ilgiuosi sriubos. Deja, šiandien ir vėl – “Yogurt for dinner“ (Julie Powell)

Špinatų sriuba

• 4 nedidelės bulvės
• 2 morkos
• 1 svogūnas
• 200 g špinatų (šviežių, konservuotų ar šaldytų)
• 2 l sultinio
• druskos, pipirų, lauro lapo ir kitų žalumynų (krapų, petražolių)
• alyvuogių aliejaus

Svogūną smulkiai supjaustome ir 2 min kepiname truputyje alyvuogių aliejaus. Sudedame tarkuotas morkas ir kelias minutes pakepinę suverčiame į verdantį sultinį (maniškis buvo gautas nuvirus vištos krūtinėlę). Metame lauro lapą, pipirus.  Po 5 min dedame kubeliais pjaustytas bulves. Ir dar po 5 min špinatus. Beriame druskos, žalumynų ir verdame apie 10-15 min. Viskas.

Skanaus!