viena maža virtuvė

Food blog

Kategorija: Pagrindiniai patiekalai

Moliūginiai blyneliai su šalavijais

Geri dalykai keičia blogus. Arba atvirkščiai. O kartais dalykai nesikeičia iš vis. Mėnesiais. Metais. Kai pusę metų nematytas draugas paklausia : “Vyliukai, kas tavo gyvenime naujo?“ sustingstu ir išveplenu kažkokį: “nieko, viskas taip pat.“ Ir numetu buką šypsnį susimąstydama.. O ar tikrai? Žinokit, ko gero, kad taip. Ir kodėl kai niekas nesikeičia, tai būtinai yra blogai? Gal viskas yra taip gerai, kaip norisi. Skubu pasiguosti – man taip nėra. Man paprasčiausiai niekas gyvenime nesikeičia. O tiksliau pasakius – aš nieko nekeičiu. Aš stebiu kaip tai daro kiti, aš jais žaviuosi, aš iš jų mokausi, bet aš nieko nedarau. Aš esu drąsus tai pripažinti. Matot, ne taip jau blogai :)

Kai mane užklumpa tokie egzistenciniai klausimai, aš einu į virtuvę. Nes ten nelieka liūdnų minčių ir gimsta tai, kas gyvenimo gal ir nepakeičia, bet sušildo ir nuramina. Priartina prie svajonių. Bent trumpam.

Moliūginiai blyneliai su šalavijais

  • 1/2 kg moliūgo
  • 2 kiaušiniai
  • 200 ml pieno
  • 4-5 v. š. miltų
  • saujelė tarkuoto Džiugo
  • keli lapeliai šviežio šalavijo
  • druskos, pipirų
  • aliejaus kepimui

Kiaušinius išplakame su druska ir pienu, dedame burokine tarka sutarkuotą moliūgą, miltus, sūrį, pipirus, kapotą šalaviją, viską išmaišome. Formuojame blynelius ir kepame įkaitinoje keptuvėje su trupučiu aliejaus.

Reklama

Maka maka makaronai paprasti su cukinijom ir špinatais

Makaronai. Prisipažinsiu,  anksčiau jie būdavo itin retai ant mano stalo, o ir žinojau, kokius tris receptus: su faršu, su vištienos krūtinėle ir studentiškųjų laikų – su dešrelėmis :)) Mano tėvai, makaronų beveik visai nevalgo, jiems tai yra skurdus maistas, gaminamas,  kai jau nieko šaldytuve nebėr. Dislike. Visiškai nesutinku. Viskas ateina ieškant. Ir eksperimentuojant. Ypač pastaruoju būdu. Dabar virtuvinėje spintelėje gausu visokių rūšių, formų ir dydžių makaronų ir su įvairiausiais priedais jie džiugina ir sotina mūsų pilvelius. Vienas iš variantų:

Makaronai su cukinijomis ir špinatais

  • 250 g makaronų
  • 1 nedidelė cukinija
  • didelė sauja špinatų
  • 1 nedidukas svogūnas
  • 1 skiltelė česnako
  • 100 ml grietinėlės
  • saujelė tarkuoto Džiugo
  • alyvuogių aliejaus
  • druskos, pipirų

Makaronus išverdame pasūdytame vandenyje ir, žinoma, neperverdame. Perpilame vėsiu vandeniu, kad nesuliptų. Keptuvėje kepiname supjaustytą svogūną ir česnaką, dedame suraikytas cukinijas, kai visa tai gražiai apkepa, metame špinatus, po minutėlės pilame grietinėlę ir maišome, kol sutirštės.  Makaronus ir padažą pilame, kratome draugėn, barstome sūriu ir tadaam :)

Beje, minėjau, kad užsišaldžiau špinatų šaldiklyje? I know… ;)

Pyragas su grybais

Ir taip visuomet. Iki pietų. Iki savaitgalio. Iki atostogų. Gyvenau laukimu visų išvardintų.  Lyg įspausta į kokį kiautą, ir tik kartkartėmis kyštelėdavau galvą, pasidžiaugti. O tada  ir vėl atgal. Gyvenau taip daug metų. Kol išmokau kitaip. Kol visos perskaitytos knygos ir sutikti gražūs žmonės  mane išmokė žiūrėti kitaip. Kol nauji pomėgiai mano gyvenimo nepavertė įdomiu ir prasmingu šalia beprasmio darbo. Kartais pagalvoju, jei dirbčiau ką nors arčiau dūšios, ar mano laisvalaikis būtų toks pat prigrūstas visokios užklasinės veiklos?  Ai, žinot, nesvarbu. Dabar yra taip. Kažkuomet bus kitaip. Bus taip kaip reikia.  Gyvenam tuo. Dirbam ties tuo. Viskas bus puiku.

O čia naujausios žinios iš apčiuopiamo mano pasaulio. Mano mylimas visus savaitgalius aukoja ir lentutė prie lentutės atsiranda virtuvė. O aš vakarais bučiuoju jo auksines rankas.  Kartais, kai turi tiek nedaug, iš tiesų turi viską. Maži dideli stebuklai, dievaži.

O aš voveriauju. Kemšu šaldiklį krapais ir špinatais. Nes labai gražūs, iš tėvelio daržo, o paskui labai staiga pasibaigs. Šią vasarą aš pasiryžusi ne juokais pasiruošti žiemai. Besikuisdama šaldiklyje, radau maišytį šaldytų grybų. Tatgi…

Pyragas su grybais

Tešlai:

  • 250 g miltų
  • žiupsnelis druskos
  • 100 g sviesto
  • 100 g tirštesnio natūralaus jogurto, rūgpienio arba grietinės

Įdarui:

  • 1 svogūnas
  • 1 skiltelė česnako
  • 2 stiklinės grybų (aš naudojau šaldytus miško grybus, galima šviežius, pievagrybius, galima apskritai ne grybus, o įvairias daržoves, tuną, mėsą :)))
  • saujelė džiovintų baravykų (užmerkiame juos iš anksto, kad suminkštėtų)
  • 150 g. sūrio
  • 2 kiaušiniai
  • šaukštas grietinės arba pusė stiklinės pieno
  • druskos, pipirų, mėgiamos žalumos.
  • alyvuogių aliejaus

Į miltus sumaišytus su druska beriame kubeliais pjaustytą sviestą ir triname tarp pirštų kol virs trupiniais. Dedame grietinę, ar jogurtą, ar kefyrą ir minkome tešlą, kol sušoks į kamuolėlį. Viskas vyksta labai greitai :) Tešla bent pusvalandį turėtų ilsėtis šaldytuve, bet aš dažniausiai nelaukiu ;)  Kloju tešlą į kepimo formą, pirštais suformuojam kraštelius ir dedame į  180-200° C orkaitę, kad padas pakeptų (apie 10-15 min) Kadangi ši tešla kepdama pučiasi, o kraštai leidžiasi nuo sienelių, prieš dedant į orkaitę ant tešlo dedu kepimo popierių ir ant jo užberiu pupelių ar žirnių, žodžiu, kažkuo sunkiu, kad padas įgautų formą. Galima naudot ir kokį karščio nebijantį įndą.

Padui pakepus, paliekame jį atvėsti ir ruošiame įdarą.  Nupilame skystį nuo džiovintų grybų . Svogūną ir česnaką supjaustome, pakepiname su trupučiu aliejaus. Dedame atšildytus grybus, druskos, pipirų, džiovintus grybus. Kepiname kol nugaruos grybų išleistas skystis. Gardiname druska.

Išplakame kiaušinius, dedame grietinės arba pilame pieno. Žiupsnytį druskos. Gerai išplakame.

Ant iškepto ir pailsėjusio pado dedame įdarą ir pilame išplaktus kiaušinius, barstome tarkuotu sūriu ir kepame, hmm… apie kokį tais 20 min turbūt. Kol iškepa :)

Skanaus!

Ekologiškas viščiukas su citrina ir rozmarinais

Mano virtuvė bus graži. Kai bus. Šį savaitgalį smarkiai pajudėjo virtuvės reikalai. Jau kažkuomet rašiau, kad teturiu tik vieną buto kampą, kuriame atseit yra virtuvė. Pora spintučių ir šaldytuvas. Dar yra bendra virtuvė koridoriaus gale, skirta 5 butams, iš kurių tesinaudojam tik mes. Kiti nevalgo. Man taip atrodo. Aš esu labai gera. Nes man dar nepabodo lakstyti apsikrovus puodais, šaukštais, produktais ir viskuo į bendrą virtuvę, kad pagaminčiau valgyti. Kartais nusilakstau. Tada pykstu. Paskui suprantu, kad virtuvė kainuoja. Labiausiai kainuoja laikas jai įrengti. Aš jos laukiu. Nors ir mažutės, bet labai prisvajotos ir priplanuotos. Šį savaitgalį ją pasimatavau. Man labai tiks. O čia savaitgaliniai pietūs. Ekologiškas vištukas, pirktas Skonio saujos krautuvėlėj. Didelis, tikras ir labai skanus. Su citrina ir rozmarinais.

Marinavom taip:

  • pusės citrinos sulčių
  • 8 skiltelės česnako
  • 2 a. š džiovinto rozmarino (arba, žinoma, kur kas geriau šakelė šviežio)
  • 1 v. š. medaus
  • druskos, pipirų

Kadangi vištėnas buvo tikrai nemažutis, kepiau supjaustytą. Pabijojau, kad visas mano “puikiojoj“ skolintoj orkaitėj neiškeps. Rozmarinas yra gėris. Vištukas buvo labai išgirtas, bet aš žinau, kad rozmarino kvapas ir skonis ne visiems patinka. . Svarbu nepadauginti. Nes savitas. Man labai skanu.

Skanaus!

p.s. atsiprašau už belekokią nuotrauką.

Bulvių ryšulėliai

Aš čia nusprendžiau įsiterpti su taupymais. Piniginiais. Nes maistą taupyti aš moku, aš galiu pasigirti tuo, kad kuo puikiausiai suvartoju besibaigiančius produktus ir beveik niekada nieko neišmetu. Nes man gaila. Nes maistas yra skanus, brangus ir per daug vertingas, kad jį būtų galima išmesti. O štai su pinigais kitaip, jų taupyti aš nemoku. Aš stengiuosi, bet nemoku. O reikia. Žiauriai. Mokslams, atostogoms, dviratukui, nuosavai audinių parduotuvei, netikėtoms medicininėms išlaidoms (tpfu tpfu tpfu), juodai dienai. Ant nosies naujas mėnuo, ir vėl viskas nuo pradžių. Esu sau pasižadėjusi nieko nepirkti, išskyrus pėdkelnes. Nes jos plyšta ir tai ne mano kaltė. Dar man reikalingas naujas puodelis kavai, nes saviškį mylimą sukūliau ir liūdesio ašaros dar nenudžiūvo nuo skruostų. Mano galvoje sukasi tokia labai senovinė skaičiavimo mašina, kuri iškart nuo darbo užmokesčio braukia sumas, skirtas siuvimo kursams užbaigti ir maistui pirkti. Paruošiau dailią metalinę dėžutę į kurią esu pasiryžusi mesti visas gautas 5 litų monetas. Iškratysiu per kitą gimtadienį. Dar paruošiau valią išleisti kuo mažiau ir prieš perkant 3 kartus pagalvoti ar tikrai reikia. Ne, 5 kartus. Tarp kitko anądien, parduotuvėje pričiupau save pagriebus nuo lentynos gabalą nepigaus sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir tada stop. Violetėle, ar tikrai? Ar numirsi be sūrio? Ne. (kartais aš be sūrio numirštu-aut. past.) Įtempusi rankos raumenis, su širdgėla padėjau sūrį atgal. Šaunuolė. Nenumiriau. Šiuo gyvenimo laikotarpiu taupyti man labiau reikia nei noriu, taigi palinkėkit man stiprybės ir pasidalinkit, jei galit, kaip tai darote jūs.

Patiekalas sotus, kad nepalūžčiau :) Galima ir be šoninės. Pavasaris vis dėlto, netrukus reiks trauktis maudymosi kostiumus.

Bulvių ryšulėliai

  • 8 bulvės
  • 150 g karštai rūkytos šoninės
  • 100 g tepamo lydyto sūrelio
  • 120 g tarkuoto fermentinio sūrio
  • 3 a. š. natūralaus jogurto
  • 2 a. š. majonezo
  • 1 a. š. krienų
  • ryšulėlis šviežių krapų
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • druskos
  • 3 a. š alyvuogių aliejaus
  • folijos

Bulves labai švariai nuplauname. Pjaustome per pusę, barstome druska. Keptuvėje pakepiname juostelėmis pjaustytą šoninę. Į tris folijos lakštus pilame po šaukštelį aliejaus, dedame bulves. Folijos kraštelius užlankstome, dedame į skardą ir tokius ryšulėlius kepame 40 min 180-200⁰C orkaitėje. Kol kepa bulvės sumaišome tepamą suręlį su majonezu, jogurtu ir krienais, beriame pipirų ir kapotų krapų. Išėmę bulves iš orkaitės praskleidžiame foliją,  dedame pasigaminto padažo, šoninės gabalėlių ir užbarstome tarkuotu sūriu. Folijos nebeuždengiame ir kepame dar apie 10 min, kol išsilydo sūris.

Vegetariškai- Cauliflower Gratin

Pastaruoju metu taip jau atsitiko, kad teko matyti ne vieną tikrai kraupų vaizdelį apie gyvūnų išnaudojimą, auginant juos mėsai. Pati mėsą gaminu ir valgau, tiesa nedažnai. Maždaug 1-2 kartus per savaitę.  Vyriškoji namų pusė dėl mėsos iš proto neina, tad pasigaminam, kai užsinorim.  Labiau už mėsą man patinka sūūūūriai. Visokie. Ir duona. O po minėtų vaizdelių ar viso sąrašo filmų, ir retai valgoma mėsa darosi visai atgrasi. Tai paprastai praeina. Pasimiršta. Ir mes vėl kepame vištieną. Man atrodo jau sakiau, kad reikia klausytis organizmo, jis diktuoja, ko reikia. Žinoma, tai prastas pasiteisinimas. Mano organizmas ančių kepenėlių neužsinorės. Užtat dar ne kartą pareikalaus žiedinių kopūstų. Tad šiandien vegetariškai.

Žiedinio kopūsto užkepėlė

  • 1 žiedinis kopūstas
  • 1 kiaušinis
  • didelė sauja džiuvėsėlių
  • lašelis alyvuogių aliejaus
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • 100-150 g tarkuoto Džiugo ar kitokio sūrio

Žiedinį kopūstą išskaidome mažais žiedeliais ir apverdame pasūdytame vandenyje. Jie neturi būti pilnai išvirę. Nupilame vandenį, užpilame išplaktu kiaušiniu ir pamaišome, kad kiaušinis pasiskirstytų. Beriame džiuvėsėlius ir taip pat pamaišome, kad jais apsivoliotų kopūsto gabalėliai. Kepimo skardelę patepame lašeliu aliejaus, sukrečiame žiedinį kopūstą, barstome pipirais, druska, tarkuotu sūriu ir kepame maždaug 170 °C orkaitėje apie 15-20 min. Aš sutarkuotą sūrį sluoksniavau su kopūsto gabalėliais. Tikrai skanu.

Skanaus!

Vištiena su mozzarella, garstyčiomis ir grietinėle

Pavargusi po darbo dienos ir 3 valandų kursų važiuoju mikroautobusu. Mano, per skubėjimą iš auditorijos nespėtų susipakuoti, akinių stiklais bėga šlapios gatvės ir miesto žibintų šviesos. Sėdžiu apsikrovusi susuktais brėžinių lapais ir po truputį rimstu. Nuo voverės gyvenimo. Džiaugiuosi akimirka. Apsidairau. Gyvenimą gyvenu ne tik aš. Vairuotojas linksmai šaiposi iš merginos, padavusios stambią kupiūrą. Kažkas telefonu planuoja studentišką vakarėlį, nes ryt tik viena paskaita, ir ta pati popiet. Kažkieno telefoninis skambutis prasideda švelniu labas ir klausia ar reikia ko nors iš parduotuvės. Netrukus įlipa pagyvenęs meno žmogus su puokšte gėlių. Visi gyvena savo gyvenimus. Svečiuose, kavinėse, parduotuvėse, už savų langų. Skaito knygas, prausia vaikų veidelius, studentiškai vakaroja, skaito pasakas, gurkšnoja arbatą, žiūri televizorius, mezga, glaudžia savo mylimiausius, valgo vakarienes. Valgome ir mes.

Vištienos krūtinėlė su mozarella, garstyčiomis ir grietinėle

  • 1,5 vištos krūtinėlės
  • 1 rutuliukas mozzarellos
  • 1 v. š. garstyčių
  • 200 ml grietinėlės
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • alyvuogių aliejaus kepimui

Krūtinėlę supjaustome į kokias 6 dalis. Kiekvieną gabalėlį per vidurį įpjauname įšilgai (gaunasi tokios kišenėlės) Pabarstome druska. Gaminame įdarą: mozzarellos rutuliuką suplėšome mažais gabaliukais, dedame garstyčias, pipirų (kiek norisi), išmaišome. Imame gabalėlį vištienos, ir ten kur įpjovėme, dedame pasigaminto įdaro. Galima susmeigti smeigtuku, kad įdaras neišliptų lauk, bet man to neprireikė, kažkaip labai jau pavyko giliai įpjauti. Labai šaunu būtų taip palaikyti mėsą kokią valandą, bet aš kepiau iškart. Taigi, dedame krūtinėlės gabalėlius į keptuve su šiek tiek aliejaus ir kepame. Baigiant kepti, pilame grietinėlę ir uždengę keptuvės dangtį dar kelias minutes patroškiname. Besilydantis sūris ir garstyčios.. Minkštučiai gabalėliai.. Superskanu, ką aš galiu pasakyti.

Valgyti su daržovėmis, bulvėmis, ryžiais..

Recepto šaltinis BBC Good food

Gardusis viščiukas

Ilgasis savaitgalis. Oras pavasarėja ir tuo labai džiugindamas, verčia mane nemiegoti ilgai, o pasiimti visą ilgąjį savaitgalį. Ir vartoti jį kaip įmanoma gausiau.  Kažkodėl mano norai gražesni nei rezultatai, bet vis šis tas. Kartais jaučiuosi tarsi dalyvaučiau kokioje specialioje anoniminių savęs graužikų ir nuvertintojų programoje, nes aš net nebepastebiu kaip nevalingai save įtikinėju, kad viskas, tame tarpe ir aš, yra tikrai puiku. Kaip nevalingai aš vis dažniau pasidžiaugiu mažais dalykais. Ar mano gyvenimas tapo toks apgailėtinai prastas, kad nieko tikrai gero nevyksta, kad aš pradedu šypsotis, pamačiusi parke mielą senolį, lesinantį balandžius? Ar mano gyvenimas normalus, tik aš išmokau pastebėti, kad paprasti maži dalykai būna net gražesni už tuos nepaprastus? Ar aš suaugau? Ar besidžiaugdama mažais dalykais nepraleisiu kokio didelio ir labai svarbaus? Na, to nepaprasto.. Ar man paranoja?

Vegetarai ir gyvūnėlių mylėtojai toliau neskaitykit. Nes vakarienei keptas viščiukas, liūdnai gulintis ant pilvelio. Bet, o dievulėliau, koks gardus. I’m sorry.

  • vieno viščiuko
  • 2 v. š. alyvuogių aliejaus
  • 2 v. š. sojos padažo
  • 1 v. š. rudojo cukraus
  • saujelė kmynų
  • 1 v. š. Dižono garstyčių
  • 1 v. š. pomidorų padažo
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų

Viščiuką nuplauname, nusausiname ir dedame į dubenį. Iš alyvuogių aliejaus, sojos padažo, cukraus, kmynų, garstyčių, pomidorų padažo ir pipirų gaminame marinatą. Tiesiog visus išvardintus ingridienatus sumaišome ir tokiu pasigamintu marinatu įtriname viščiuką. Marinavau 2 valandas. Kepiau apie 1,5 val 200 ⁰C orkaitėje.

Labai traški odelė ir minkšta sultinga mėsytė.  Mėsėdžiams tikrai labai rekomenduoju.

Skanaus!

Bulvių ir svogūnų apkepas

Gal besibaigiančios žiemos išvargintas organizmas, vitaminų trūkumas, gal nemylimas darbas ir liūdnos mintys mane šitaip nuvargino. Aš pa-var-gau. Aš noriu miego miego miego. Aš noriu į kitus kraštus. Bet kur. Kad tik iš čia. Trumpam. Su savo Mylimu maišyti dar nemaišytas gatves. Gerti kavą ir kalbėtis. Apie žmones ir pasaulį. Man reikia poilsio. Kai lauke lynoja ir telkšo balos, šalikėlėse pūpso purvino sniego kupetos ir pro šalį dūzgiantys pajuodę automobiliai taško praeiviams kelnes, aš ilsiuosi virtuvėje, griežinėliais pjaustydama bulves ir svogūnus. Ir tada vakarienei, mes valgome bulvių-svogūnų apkepą. Mano maža virtuvė pati nuostabiausia.

Bulvių ir svogūnų apkepas

  • 1 kg bulvių
  • 2 dideli svogūnai
  • 80 ml pieno
  • 80 ml sultinio
  • 50 g. sviesto
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • druskos
  • džiovintų/šviežių petražolių ar krapų.
  • gabalėlio Džiugo sūrio

Bulves nuskutame, supjaustome plonais griežinėliais. Nuluptus svogūnus taip pat pjaustome griežinėliais. Į kepimo formą sluosniuojame bulves (2 sluoksniai bulvių 1 sluoksnis svogūnų). Viršutinis sluosknis turėtų būti svogūnų, bet nebūtinai. Jų galima ir visai nedėti, kas nemėgsta, galima dėti ir kitokių daržovių, pavyzdžiui morkų, arba cukinijų, arba baklažanų. Aš svogūnus dievinu, tai jų negailiu. Sultinį sumaišome su pienu, beriame druskos ir pilame ant bulvių. Ant viršaus uždedame mažais kubeliais pjaustytą sviestą, kepimo formą uždengiame folija ir kepame apie 40 min 180 laipsnių orkaitėje. Nuimame foliją, beriame tarkuoto Džiugo sūrio ir kepame dar 40 min. Iškepusį apkepą pabarstome petražolėmis ar krapais. Skanaus!

Recepto šaltinis Kayotic Kitchen

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

Šiandien vėl sninga.  Žmonės ir vėl valys sniegą nuo mašinų. Miške vėl užsnigs praėjusį savaitgalį mūsų išvaikščioti takai. Laukai vėl pasidengs lygutėliu cukraus pudros sluoksniu. Katė vėl ilgai tupės ant palangės, nes taip įdomu yra krentančios snaigės. Mes vėl tempsim kepures ant akių ir eisime įtraukę pečius, kad neprisnigtų už apykaklių. Žiema nesibaigia. Visad maniau, kad norėčiau gyventi ten, kur nebūna žiemų, arba kur žiemos kaip pavasariai. Bet šiais metais turime ypatingą žiemą. Man ji tokia..  iš vaikystės prisiminimų. Gausiai snieguota. Tokių žiemų aš ilgėčiausi. Tikriausiai. Na, bet kiek galima apie žiemą?

Galbūt pūgos nesutrukdys pasidžiaugti artėjančiu labai trumpu savaitgaliu. Svajoju apie Vilniaus Knygų Mugę, bet visi renginiai, į kuriuos noriu patekti yra darbo metu, juk paprasti mirtingieji šį šeštadienį dirba.. Apsiverkiau kokius penkiolika kartų. Nevertinu knygų mugės kaip turgaus. Tiesiog grūstis tarp žmonių, plaukiant minioje, spėti akies krašteliu pamatyti vieną kitą gyvą rašytoją ir pirkti knygas net ne pigiau nei erdviuose knygynuose. Taip jau grūdausi prieš kelis metus, eilę metų, nesuvokdama tikrosios esmės.  Knygų autoriai (tarp jų buvę dėstytojai, profesoriai), diskusijos,  forumai, pristatymai – štai, kur tikrosios mugės vertybės.  Ir šiais metais aš buvau užsidegusi labai daug pamatyti. Na, galbūt vienur kitur suspėsiu. Vis šis tas.

Knygų mugė ir spaghetti, aišku, neturi nieko bendro, bet alkaniems knygų mugės Gurmanų kampe sukiotis tikrai nerekomenduoju :)

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

  • 250 g makaronų
  • 100 g  pievagrybių
  • 10 saulėje džiovintų pomidorų
  • 1 svogūnas
  • 2 skiltelės česnako
  • 200 ml riebios grietinėlės
  • 1. v. š. alyvuogių aliejaus
  • gabalėlis tarkuoto parmezano sūrio
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką pakepinti aliejuje, sudėti riekelėmis pjaustytus pievagrybius ir kepinti kol grybai gražiai paruduos. Dėti supjaustytus pomidorus, pilti grietinėlę, berti druskos, pipirų ir maišant pakaitinti keletą minučių. Tuomet suversti makaronus į jau paruoštą padažą, išmaišyti, krėsti lėkštėn, barstyti sūūūriu ir patiekti. Labai skanu į padažą pridėti konservuoto tuno, kas mėgsta ;)

Skaaaaa-a-a-a naus :)