viena maža virtuvė

Food blog

Kategorija Užkandžiai

Sumuštiniai su vištiena

Nes kai nuo liepų laša medus, aš suprantu, kad gyvenimas yra apie tiek daug gerų dalykų. Nes, kai vėjas įsisuka į kasas, aš užsimerkiu ir skrendu kur panorėjus. Nes aš galiu rinktis. Nes yra laisvė kalbėti ir daryti. Nes aš galiu bet ką.

Dar pernai šituos sumuštinius ragaujantys pavadino “desertiniais”. Čia palygindami su paprastais suvožtiniais su sviestu ir kumpiu. Taip manieji keliauja iš festivalio į festivalį, prie ežerų ir visur kur būna spėjami iš anksto pagaminti.

Sumuštiniai su vištiena

  • Bet kokios šviesios duonos
  • Vištienos krūtinėlės
  • Šviežių salotų lapai
  • Gabalėlis cukinijos
  • Džiugo, ar kito mėgiamo sūrio
  • agurkai, švieži ir marinuoti

Padažui:

  • 3 v. š. natūralaus jogurto
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • krapų
  • 1 skiltelė česnako
  • šlakelis vorčesterio
  • druskos, pipirų

Dažniausiai naudoju paprastą forminę sumuštinių duoną, jos riekeles paskrudinu. Šį kartą valgiau namie, tad gaminau su ciabatta. Vištienąir cukinijų griežinėlius pakepiname atskirai. Sumaišome padažui skirtus produktus. Net nėra ką daugiau ir rašyti, viską dedame tarp dviejų duonos riekių ir viskas.

Česnakinis sviestas

Šiandien mane aplankė kažkokia Kalėdinė nuotaika. Neklauskit. Nežinau iš kur, nežinau kodėl.  Gal kad namie taip šalta, jog sutrinka kraujotaka? Sako, šalčiausias ruduo per n metų. Apsivilkus penkiais sluoksniais, tvarkau siuvinių spintą ir galvoju kokių dovanų šiemet pirksiu artimiesiems.  Kibirais geriu žolelių arbatas ir graužiu imbiero šaknį. Barstau cinamonu savo kavą su pienu ir dairaus sausainėlio. Mano akys jau ieško lemputėm apšviestų gatvių. Ir netgi laukia sniego. Kažkokia nesąmonė. O kai ateis gruodis, ta nuotaika kažkur ims ir pradings. Pamatysit :)

Gerai, užteks čia. Kišam nosį į virtuvę. Ir gaminam česnakinį sviestą. Tepam jį ant šviežios duonos ir saugomės peršalimo bei virusų.

Česnakinis sviestas

  • 100 g tikro sviesto
  • 2 skiltelės česnako
  • druskos
  • pipirų
  • petražolių

Sviestą atšildome iki kambario temperatūros (aišku, mano kambario temperatūra čia nesiskaito:)) Žodžiu, sviestas turi būti minkštutėlis. Sutriname česnaką, dedame druskos, pipirų, petražolių ir maišome su minkštu sviestu. Formuojame kokią norime formą, ir šaldome šaldytuve.

Tokiu sviestu aptepę šviesią duoną, pabarstę tarkuotu sūriu ir paskrudinę orkaitėje, gausite labai skanų užkandį :)

Skrebutis su keptais obuoliais

Rytai… Ir kiekvienu metų laiku mano namuose jie kitokie. Jau pajutau tuos pirmuosius rudeniškus rytus šiemet, kai saulė ryte nebekaišioja pro langus kaitrių spindulių. Kai kieme girdėti šluojamų pirmųjų nukritusių lapų garsai. Kai norisi ilgiau nelipti iš šiltos lovos. Kai išlipus, pėdas pažadina vėsios grindys. O sekmadieniniai rytai.. Juk jie patys nuostabiausi. Kai namie pakvimpa obuoliais ir aš grįžtu į lovą su gardžiais pusryčiais ir knygomis knygomis… Kai niekur nereikia skubėti.

Skrebutis su keptais obuoliais

  • trys riekelės šviesios duonos (netgi geriau, kai nešviežia)
  • 100 ml pieno
  • 1 kiaušinis
  • lašelis vanilės esencijos, arba žiupsnelis vanilinio cukraus
  • 1 v. š. cukraus
  • 1 v. š. sviesto
  • 1 nedidelis obuolys
  • 1 v. š. sviesto
  • 1,5 v. š. rudojo cukraus
  • žiupsnis cinamono.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, pilame pieną, vanilę, viską gerai išplakame.  Į keptuvę dedame sviesto, pamirkome duonos riekeles ir kepame kol apskrus. Obuolį nulupame, supjaustome riekelėmis ar kubeliais (kaip labiau patinka). Keptuvėje ar nedideliame puode išlydome sviestą, sudedame obuolius, beriame cukraus, cinamono ir kepame kol obuoliai suminkštės. Obuolius dedame ant skrebučių ir pusryčiaujame.

Skaniausi pusryčiai – Granola

Kur mano meilė? Bėgančiai vasarai, jūrai,  sausainių lipdymui, cukraus pudra nubarstytai prijuostei. O kur akys kaip uogos? Kur stiklainis šviežio medaus? Kur pasivaikščiojimai stogais? Kur smilgų kutenimai? O smėlis ir gėlės delnuos? Dailios suknelės? Kur šviesūs sapnai? Ir ramūs kaip pasakos. Gražiais nutikimais. Sodais žaliais..

Ar liūdna? Truputį. Pavargę veiduos.

Granola

  • 400 g avižinių dribsnių
  • 2 saujos mėgstamų riešutų
  • didelė sauja džiovintų spanguolių, razinų ar kitų džiovintų vaisių/uogų
  • 70 g  kokoso drožlių
  • 100 g. sviesto
  • kupinas šaukštas medaus
  • 2 šaukštai cukraus

Sviestą išlydom kartu su medumi ir cukrumi. Sausoje keptuvėje pakepiname riešutus, beriame dribsnius, galiausiai džiovintus vaisius. Pilame sviestą ir maišome. Kuo ilgiau kepinsite tuo traškesnius pusryčius turėsite, jei norite sulipusių gabalėlių, dėkite daugiau sviesto ir medaus. Pakepintus dribsnius sukrėksite į folija dengtą formą ir suspauskite. Leiskite atvėsti. Laikome stikliniame inde. Skanaujame užpylę jogurtu.

Duonos pudingas su bananais ir riešutais

Atostogos baigiasi. Jos kasmet taip pasielgia. Bet viskas bus gerai. Aš tuoj sugalvosiu ko dabar laukti. Lauksiu dar kelių šios vasaros vėstančių vakarų ant jūros kranto susisupus į šiltą megztinį. Paskutinių suplanuotos perskaityti knygos puslapių. Slyvų pyrago. Šiltų kojinių mezgimo.

Va tokios kažkokios nuotaikos man šiandien.  Jaukios, bet per anksti. Juk dar tiek daug vasaros.  Nesvarbu ką jie kalba.

Duonos pudingas su bananais ir riešutais

  • apie 10 riekių baltos duonos (naudojau forminę sumuštinių)
  • 2 kiaušiniai
  • 100 g cukraus
  • lašelis vanilės esencijos arba šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 v. š. sviesto
  • 2 stiklinės pieno (apie 400 ml)
  • didelė sauja lazdyno riešutų
  • 1 didelis bananas

Duoną supjaustyti kubeliais. Kiaušinius išplakti su cukrumi, vanile, išlydytu sviestu. Pilti pieną ir gerai išplakti. Įmaišyti sutrintus bananus. Kubelius berti į sviestu pateptą kepimo formą, ant viršaus berti riešutų (aš juos truputį susmulkinau, bet tik šiek tiek). Užpilti pasiruoštu mišiniu ir kepti 150°C orkaitėje apie 40 min.

Bruschettos su pomidorais

Ritualai. Jie siejami su religine praktika ir papročiais. Rimtas reikalas. O mes,  juokais ar ne juokais savo kasdienius darbus ir pareigas ar pasilepinimus  dažnai pavadiname ritualais.  Kokie yra mūsiški kasdieniai ritualai? O gal per daug šventa juos taip vadinti? Ritualai? Rutina? Pripratimas? Priklausomybė? Rytinis laikraščių skaitymas. Blyniniai sekmadieniai. Popietinė kava. Pypkės papsėjimas vakare. Kas tai? Aš ritualą sieju su neskubėjimu. Man taip beprotiškai gražu, kai žmonės neskuba. Mėgaujasi. Čežina dar nesulamdytus laikraščius ir nuoširdžiai pasidžiaugia “Žuvėdros” šokėjų rezultatais pasauliniame konkurse. Su meile maišo blynų tešlą įssisupę švelniuos chalatuos. Gurkšnis po gurkšnio skanauja mėgstamiausią kavą. Po dienos darbų ištiesę kojas prisikemša pypkę ir svajingai žvalgos po dangų. Juk ritualas turėtų būti kažkas tikrai gero ir malonaus? Aš čia apie tuos mūsiškuosius ritualus.. O gal vis dėlto per drąsu tuos mažus kasdienius pasimėgavimus taip vadinti?

Mano penktadieninis ritualas yra bruschettos ir vynos taurė po sunkių savaitės darbų, ištiesus kojas. Tai yra stebuklas, kuriuo man prasideda savaitgalinis poilsis..

Bruschettos su pomidorais

  • kepalėlio ciabattos
  • 3 pomidorų
  • saujelės juodųjų alyvuogių
  • saujelės šviežių bazilikų
  • 2 skiltelės česnako
  • 5o g fetos sūrio
  • rutukiukas mozzarellos
  • 30 g Džiugo sūrio
  • šaukšto alyvuogių aliejaus
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų

Duoną suraikome. Supjaustome pomidorus ir alyvuoges, sutarkuojame, suplėšome, sutrupiname sūrius, sukapojame bazilikus, beriame pipirų, spaudžiame česnakus, pilame aliejų ir sumaišę aptepame riekeles. Kepame 180⁰C orkaitėje apie 15 min.

Pyragas su grybais

Ir taip visuomet. Iki pietų. Iki savaitgalio. Iki atostogų. Gyvenau laukimu visų išvardintų.  Lyg įspausta į kokį kiautą, ir tik kartkartėmis kyštelėdavau galvą, pasidžiaugti. O tada  ir vėl atgal. Gyvenau taip daug metų. Kol išmokau kitaip. Kol visos perskaitytos knygos ir sutikti gražūs žmonės  mane išmokė žiūrėti kitaip. Kol nauji pomėgiai mano gyvenimo nepavertė įdomiu ir prasmingu šalia beprasmio darbo. Kartais pagalvoju, jei dirbčiau ką nors arčiau dūšios, ar mano laisvalaikis būtų toks pat prigrūstas visokios užklasinės veiklos?  Ai, žinot, nesvarbu. Dabar yra taip. Kažkuomet bus kitaip. Bus taip kaip reikia.  Gyvenam tuo. Dirbam ties tuo. Viskas bus puiku.

O čia naujausios žinios iš apčiuopiamo mano pasaulio. Mano mylimas visus savaitgalius aukoja ir lentutė prie lentutės atsiranda virtuvė. O aš vakarais bučiuoju jo auksines rankas.  Kartais, kai turi tiek nedaug, iš tiesų turi viską. Maži dideli stebuklai, dievaži.

O aš voveriauju. Kemšu šaldiklį krapais ir špinatais. Nes labai gražūs, iš tėvelio daržo, o paskui labai staiga pasibaigs. Šią vasarą aš pasiryžusi ne juokais pasiruošti žiemai. Besikuisdama šaldiklyje, radau maišytį šaldytų grybų. Tatgi…

Pyragas su grybais

Tešlai:

  • 250 g miltų
  • žiupsnelis druskos
  • 100 g sviesto
  • 100 g tirštesnio natūralaus jogurto, rūgpienio arba grietinės

Įdarui:

  • 1 svogūnas
  • 1 skiltelė česnako
  • 2 stiklinės grybų (aš naudojau šaldytus miško grybus, galima šviežius, pievagrybius, galima apskritai ne grybus, o įvairias daržoves, tuną, mėsą :)))
  • saujelė džiovintų baravykų (užmerkiame juos iš anksto, kad suminkštėtų)
  • 150 g. sūrio
  • 2 kiaušiniai
  • šaukštas grietinės arba pusė stiklinės pieno
  • druskos, pipirų, mėgiamos žalumos.
  • alyvuogių aliejaus

Į miltus sumaišytus su druska beriame kubeliais pjaustytą sviestą ir triname tarp pirštų kol virs trupiniais. Dedame grietinę, ar jogurtą, ar kefyrą ir minkome tešlą, kol sušoks į kamuolėlį. Viskas vyksta labai greitai :) Tešla bent pusvalandį turėtų ilsėtis šaldytuve, bet aš dažniausiai nelaukiu ;)  Kloju tešlą į kepimo formą, pirštais suformuojam kraštelius ir dedame į  180-200° C orkaitę, kad padas pakeptų (apie 10-15 min) Kadangi ši tešla kepdama pučiasi, o kraštai leidžiasi nuo sienelių, prieš dedant į orkaitę ant tešlo dedu kepimo popierių ir ant jo užberiu pupelių ar žirnių, žodžiu, kažkuo sunkiu, kad padas įgautų formą. Galima naudot ir kokį karščio nebijantį įndą.

Padui pakepus, paliekame jį atvėsti ir ruošiame įdarą.  Nupilame skystį nuo džiovintų grybų . Svogūną ir česnaką supjaustome, pakepiname su trupučiu aliejaus. Dedame atšildytus grybus, druskos, pipirų, džiovintus grybus. Kepiname kol nugaruos grybų išleistas skystis. Gardiname druska.

Išplakame kiaušinius, dedame grietinės arba pilame pieno. Žiupsnytį druskos. Gerai išplakame.

Ant iškepto ir pailsėjusio pado dedame įdarą ir pilame išplaktus kiaušinius, barstome tarkuotu sūriu ir kepame, hmm… apie kokį tais 20 min turbūt. Kol iškepa :)

Skanaus!

Pyragėliai su sūūūūriais

Aš nežinau ką parašyti, todėl nerašau. Nerašau čia. Bet rašau visur kitur. Savo daugiapunkčius raštelius su visokiais ką turiu-noriu-reikia padaryti. Ir dar sąsiuvinius. Prirašau ir pripiešiu ir pribraižau visokių super ir nelabai super idėjų. Ir taip kaupiasi mano turiu-noriu-reikia. Ir kai galva perplyšta per pusę, mane apima apatija.  Mane pradeda kamuoti dvejonės, visokie būties trapumo klausimai ir kliedesiai apie greit bėgantį laiką. Mano antakiai susiraukia ir neišsitiesia. Tikrai. Ir tada aš geriu daug kavos. Ir nebenoriu nieko daryti. Ir nedarau. Bet tada pradeda griaužti. Ta sąžinė. O ne.

Pyragiukai iš naujos knygos. Vegetariški patiekalai. Tik mažumėlę pažaidžiau su proporcijom.

Pyragėliai su sūūūūriais

  • 1 pakelis bemielės sluoksniuotos bemielės tešlos
  • 100 g. špinatų
  • 50 g. Fetos sūrio
  • 50 g. Džiugo sūrio
  • 50 g. sūrio su mėlynuoju pelėsiu
  • 50 g. Fermentinio sūrio
  • 1 svogūnas
  • žiupsnis malto muskato
  • saujelė graikinių riešutų
  • 1 v. š. alyvuogių aliejaus
  • druskos, pipirų
  • 1 kaiušinis
  • saujelė kmynų, sezamo sėklų pabarstymui

Svogūną smulkiai supjaustome, ir kepiname aliejuje, sudedame pjaustytus špinatus ir pakepiname viską kelias minutes. Paliekame atvėsti. Sutarkuojame, sutrupiname sūrius. Smulkiname riešutus. Sumaišome viską kartu su špinatais, dedame muskato, druskos, pipirų. Iš atšilusios tešlos ir pasiruošto įdaro formuojame norimo dydžio ir formos pyragėlius. Aptepame plaktu kiaušiniu, barstome kmynais ir kepame apie 30 min 180°C orkaitėje. Iš vieno pakelio tešlos man išėjo 12 nemažų kvadratėlių :)

Omletas su ricotta ir špinatais keptas orkaitėje

Man patinka, kad ankstyvą rytą jau galima sėdėti iškišus pėdas per langą ir šildyti padus. Šį itin šiltą savaitgalį aš žvėriškai norėjau paplūdimio, gero saulės kremo ir super šaunaus įdegio :) Aš užaugau ant smėlio, man reikia saulės. Pamenu, kai vasaromis, tomis, kai būdavo tikros vasaros, tėvai kiekvieną savaitgalį ir dažniau, veždavosi mus prie jūros. Vanduo, ir nenusibostantys pilių statymai, bei urvų kasimai. Patys skaniausi pietūs. Sumuštiniai. Ir kompotas iš stiklainio. Dvilitrinio. Dar sausainiai. Paprasti. Nusidavimai iki nebegalėjimo ir snauduliai automobilyje grįžtant namo. Grįžusi namo labai tingėdavau skalauti maudymosi kostiumėlį (toks ten ir kostiumėlis būdavo, kai tau 5 metai :)) kad nuo jūros vandens nepasisūdytų. Ir dabar tingiu, tik dabar kostiumėlis brangesnis, todėl klausimų nekyla :) Noriu namo. Pas mamą. Pas jūrą. Kelčiaus anksti. Kaip į darbą.

Va, žinokit, tokios mintys mane persekiojo visą savaitgalį. Ir nieko produktyvaus nenuveikiau. Truputį erzina, nes laiko turėjau. Ir galimybių. Nieko, yra kaip yra. Viskas vistiek bus gerai, ar ne? ;)

Čia mano sekmadieniniai pusryčiai. Tiesiog.


Omletas su ricotta ir špinatais

  • 3  kiaušiniai
  • sauja špinatų lapų
  • skiltelė česnako
  • kupinas v.  š. ricottos
  • pusė rutuliuko mozzarellos
  • druskos, pipirų
  • pora lašų alyvuogių aliejaus

Česnaką susmulkinti, sukapoti špinatus. Kelias minutes pakepinti lašelyje alyvuogių aliejaus. Kiaušinius išplakti su druska, sudėti ricottą, gerai išmaišyti. Sukrėsti špinatus ir supilti į aliejumi pateptą skardelę. Apdėlioti suplėšyta mozzarella. Barstyti pipirais. Kepti apie 15 ir daugiau min įkaitintoje orkaitėje (temperatūra apie 180⁰C)

Skanaus!

Dilgėlių pesto

Pastaruoju metu buvau tikra rakštis. Tikrai nesimėgauju tuo. Aš savęs tokios nekenčiu. Susiraukusios, piktos, amžinai nelaimingos. Atrodo, pamirštu, kiek visko gero aš turiu. Juolab, kad yra žmogus, kuris tai nuolatos primena. Akimis, žodžiais, prisiglaudimais, pačiu tikriausiu rūpesčiu. Esu saugoma ir globojama. Mylima. Viskas bus kaip turi būti. Viskas bus gerai. Į mano širdį sugrįžo ramybė. Aš esu gera gera :)

O pasišiaušėliškai sau – dilgėlių pesto. Galima tepti ant duonos, gardinti makaronus, dėti į virtunukus etc.

Dilgėlių pesto

  • apie 3 puodelių dilgėlių
  • 2  skiltelės česnako
  • 50 g kedro riešutų
  • 50 g parmezano
  • 60 ml alyvuogių aliejaus
  • druskos, pipirų

Dilgėles užpilame verdančiu vandeniu ir kelias minutes palaikome. Nupilame. Spaustą česnaką, riešutus, tarkuotą parmezaną, aliejų bei dilgėles sumalame. Gardiname druska ir pipirais.

Recepto šaltinis čia

Įkvėpėja ir dilgėlių dovanotoja čia ;) Ačiū.