viena maža virtuvė

Food blog

Žymos: Desertai

Tobulumai

Šaltas pavasaris, ir laukan visai nevilioja. Vėl iškrapščiau savuosius UGG’sus iš spintos gilumos. Namie elektrinis šildytuvas, o katė vis lenda po pledu. Du megztiniai ir vilnonės šlepetės. Vyresni žmonės kalba, tokį šaltą pavasarį menantys buvus prieš 12 metų. Aš nepamenu. Kai atšils, lėksim laukais. Bus mažiau krapštymosi prie siuvinių ir sukiojimosi virtuvėje. Bus daugiau varlinėjimo gamtoje, nieko neveikimo visokiose išsinuomotose sodybose, prie jūros, tiesą sakant, tokio teisingo sielos poilsio. Aš dėl to ir džiaugiuosi ir nesidžiaugiu. Aš esu nenormali. Nes aš noriu visko! Noriu siūti, šokti, sportuoti, keliaut po Lietuvą su aitvarais, skaityti knygas (jų yra visas kalnas prisipirktų ir prisiskolintų), noriu kepti pyragus  ir virti makaronus, noriu eiti į koncertus ir sezonus baigiančius spektaklius, noriu matytis su senais ir naujais draugais, noriu rašyti laiškus, noriu padėti tėvams auginti daržoves. Aš nepataisomas perfekcionistas, neskai negaliu suspėti tūktančio ir vieno darbo mane apima liūdesys. Bet aš tikrai tikrai gydausi. Tikrai :)

O čia tobulas keksas. Sudėtimi visai nestebinantis, bet skonis jojo tobulas. Minkštas, drėgnas, paprastas ir absoliučiai puikus. Jį radau puikiame  žurnale Virtuvė Nuo..Iki.. Tik ten jis vadinamas citrininiu, su citrinų žievelėmis ir sultimis, kurių aš nedėjau, o patį keksą apliejau šokoladu. Nes taip reikėjo :) Niaaam.

Keksas su šokoladu

  • 140 g sviesto
  • 100 g cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 100 ml kefyro
  • 150 g miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių

Šokoladinis glajus

  • 1oo ml riebios grietinėlės (35%)
  • 1 a. š. sviesto
  • 200 g. juodojo šokolado

Minkštą sviestą ištriname su cukrumi. Po vieną mušame kiaušinius, supilame kefyrą ir plakame iki vientisos masės. Beriame miltus sumaišytis su kepimo milteliais. Išmaišome ir pilame į sviestu išteptą formelę. Kepame kol įsmeigtas ir ištrauktas krapštukas lieka sausas (kepiau apie valandą) 170⁰C orkaitėje.Išėmę iš orkaitės leidžiame keksui atvėsti.

Gaminame glajų: grietinėlę kaitiname kol užverda. Išjungiame ir pilame ant gabalėliais sulaužyto šokolado. Dedame sviestą ir maišome kol šokoladas išsilydo. Pilame glajų ant kekso.

Citrininis pyragas

Su malonumais. Švariais patalais ir minkštais bumbulėtais chalatais. Prieskoniais ant palangių. Pūkuoto katino murkimais. Skubėjimais ir neskubėjimais. Su kavom ir arbatom. Pliušiniais pelėdžiukais senų sagų akimis. Saldainių slėptuvėmis.  Gėlėtomis kartūno suknelėmis. Basomis kojomis. Geromis knygomis. Svinguojančiomis melodijomis. Prisiminimais ir svajonėmis. Miltų dulkėmis. Kvepiančiais pyragais. Šiandien aš neskubu. Stabtelkit ir Jūs. Trumpam. Pasidairyti po dangų.

Citrininis pyragas

  • 125 g sviesto
  • 3 kiaušiniai
  • 150 g natūralaus jogurto
  • 200 g cukraus
  • 25o g miltų
  • 2 a. š. kepimo miltelių
  • 2 a. š. nutarkuotos citrinos žievelės
  • 2 v. š. aguonų

Glajui:

  • vienos citrinos sulčių
  • apie 100 g cukraus pudros

Kiaušinius išplakame su cukrumu, pilame tirpintą sviestą, jogurtą ir plakame iki vientisos masės. Dedame miltų sumaišytų su kepimo milteliais, citrinos žievelę. Gerai išplakame. Beriame aguonas, palengva išmaišome. Pilame tešlą į sviestu išteptą kepimo formą ir kepame apie 35 min 180 laipsnių orkaitėje. Dėmesio! Neperkepkite, pyragas kepa labai greitai.

Iškepusiam pyragui leiskite atvėsti. Iš citrinos sulčių ir cukraus pudros plakame glajų ir pilame ant pyrago.

Tartukai su juodaisiais serbentais ir Meilė

Žinot, kas man labai labai patinka santykiuose? Kai Jis įdėmiai klauso kaip svaigstu apie pyragų kepimo formeles ir net paklausia: “Kokiam čia pyragui? O kokiam čia?“ Kai ko nors nesuprantu, jis kantriai man aiškina. Apie kompiuterius. Kai kiekvieną savaitgalį man dar besnaudžiant, prie lovos garuoja kava :) Kai Jis pasisiūlo paruošti vakarienę vienuoliktą valandą vakaro (dažniausiai iškepti bulvių, dažniausiai aš maloniai atsisakau :):)) Šaunu, ar ne? Man taip patinka, kai Jis kalba per miegus. Būna žiaaauriai linksma. Ruošiuosi nufilmuoti ir jam parodyti, nes netiki :):) Man labai labai patinka kai jis atsargiai šakute pakabina gabalėlį dar šilto tartuko, paragauja ir sako: “O Dieve, kaip skanu“. This Is Love. True story.

Vasarą padariau žiauriai protingą sprendimą ir užšaldžiau porą nedidelių indelių juodųjų serbentų. Didelių apvalių ir labai juodų uogų. Daugiau panašių sprendimų nepavyko sugeneruoti, todėl sėdžiu kaip gėlelė be šaldytų krapų, grybų jau nekalbu apie pačios išsivirtą bruknių uogienę. Bet šiais metais tai jau tikrai tikrai……. Čia kaip prieš kiekvienas Kalėdas, prisižadu pirkti dovanas ir ruošti kepinių sąrašą jau rudenį, bet išeina kaip visada… Bet aš ir vėl savim pasitikiu, argi tai nenuostabu? :) Taigi, kaip su tais serbentais.. Ogi su jais įvyko labai skanūs tartukai. Welcome to my kitchen.

Tartukai su juodaisias serbentais

  • 100 g sviesto
  • 100 g cukraus pudros
  • 3 kiaušinių tryniai
  • žiupsnelis druskos
  • 300 g miltų
  • 400 g šaldytų uogų (gali būti vyšnios)
  • 1 kupinas šaukštas krakmolo
  • cukraus (priklausomai nuo to kiek rūgščios uogos ir šiaip pagal skonį)

Minkštą sviestą ištrinti su cukraus pudra ir druska. Sudėti trynius, miltus ir greitai užminkyti tešlą. Tešlą šaldyti šaldytuve valandą. Uogas atšildyti, nupilti sultis, dėti krakmolo ir pavirti apie 5 minutes. Nors originalime recepte cukraus nurodyta nebuvo, aš dėjau, nes uogos pasirodė rūgščios, ir net įdėjus apie 150 cukraus, toji rūgštelė tartukuose jautėsi, bet ir labai tiko. Formeles ištepti sviestu ir iškloti tešla (galima ir vieną didelę formą). Kepti apie 15 minučių 180 laipsnių orkaitėje. Ištraukti iš orkaitės, dėti uogas ir kepti dar 15-20 min toje pačioje temperatūroje.

Dėl saldumynų iš proto neinu. Bet uogas dievinu, visokias. Ir kepiniai su uogomis labai patinka, nes, paprastai nebūna per saldūs. Šie tartukai būtent tokie: krepšelis saldus, o įdaras su rūgštele. Labai šaunus derinys. Nemeluoju.

Skanaus!

Recepto šaltinis:  Žurnalas Virtuvė Nuo…Iki.. Nr. 3 (11)

Svajonių pusryčiai. Forever.

Ankstų rytmetį prasikrapštau akis ir nenoriu į darbą. Niekada nebenoriu į darbą. Noriu gyventi ant ežero kranto, ir baltai išdažytoje verandoje gerti kavą. Gal norėčiau turėti gyvulėlių. Arba nenorėčiau. Bet, turbūt, būtų labai šaunu auginti pomidorus. Ir prieskonines žoles tiesiog lauke :) Daug visokių žolių. Aš norėčiau gražių namų su šviesiais langais. Aš virtuvėje pjaustyčiau moliūgą dailiais kubeliais ir dainuočiau tyliai tyliai. Dar pievoje po obelimis rinkčiau obuolius ir kepčiau pyragus ir kartais juos dovanočiau geriems žmonėms. Žiemą aš kartais sukviesčiau draugus, kad kartu mes pabraidytume po pusnis.  Tada keptume blynus, gertume vyną ir kalbėtume iki paryčių. Dar aš turėčiau mažas dirbtuves. Ten, plačioje spintoje slėpčiau įvairiaspalvius audinius. Švelnius liesti. Aš siūčiau romantiškas antklodes dailioms lovoms užtiesti. Ir patalynę, puoštą rankų darbo gėlėmis, kaspinėliais ir juostelėmis. Ir žmonėms patiktų mano nuoširdumas. Gyvenimas per trumpas sėdėti ofise.

Ar Jūs turite tokių svajonių?

O dabar visiems gerai žinomas receptas. Jis buvęs mano senajame tinklaraštyje, bet pasikartosiu su naujom fotografijom ir nauja nuotaika. Tiesiog labai prašėsi. Nepykit.

Prancūziškas skrebutis su šokoladu ir riešutais

  • kelios riekelės šviesios duonos (netgi geriau, kai nešviežia)
  • puodelis pieno
  • 2 kiaušiniai
  • lašelis vanilės esencijos, arba šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 v. š. cukraus
  • 2 v. š. sviesto
  • 100 g juodojo šokolado
  • 1 v. š. sviesto
  • šlakelis pieno
  • saujelė mėgstamų riešutų

Na ir žinoma: kiaušinius išplakame su cukrumi, pilame pieną, vanilę, viską gerai išplakame.  Į keptuvę dedame sviesto, pamirkome duonos riekeles ir kepame kol apskrus.

Mažame puodelyje ištirpiname sviestą, sulaužytą šokoladą, pilame truputį pieno (pieno reikia labai mažai, kad šokoladas nebūtų per tirštas, nors jei patinka būtent toks, pieno nepilkite).

Skrebutį dedame į lėkštę, pilame šokoladą, barstome riešutais.

Apie tokius pusryčius svajoju beveik kiekvieną savaitgalį vos pramerkusi akis.  Kartais svajoju jau iš vakaro ir pasirūpinu, kad šaldytuve būtų pieno. Man jie tobuli ir viskas.

Skanaus!

Avižiniai sausainiai su spanguolėmis

Aš nemėgstu Šv. Valentino dienos. Aš jos nešvenčiu, nieko nesveikinu, nei žodžiu nei dovanomis. Man nereikia dienos, kad išreikščiau savo simpatijas, meilę, susikibčiau už rankučių ir eičiau gerti šampano į kavinę, kurioje jau prieš savaitę rezervuotas staliukas. Mane net šiek tiek erzina, juk Vilniuje ir taip sunku įsibrauti į kokią jaukią vietą išgerti vyno ir paplėpėt, o Valentino vakarą tai yra neįmanoma, kaip ir gauti bilietus į bet kokį filmą. Oi kokia aš pikta :) Aš tikrai nenoriu sumenkinti žmonių, kurie šią dieną kažkaip ypatingai pažymi. Aš, tarp kitko, irgi mėgstu šampaną ir dabar, vakarėjant, apie jį rašydama, jaučiu, kad visai išlenčiau kokią vieną sklidiną taurę :)) Ir vis dėlto, aš švenčiu mažąsias atostogas (ilgąjį savaitgalį ir truputį Vasario 16-ąją). Ir jaukiai beslampinėdama namie, truputį mergaitiškų kūno puoselėjimo procedūrų užbaigiau virtuvine terapija. Mintims pašviesinti ir atgaivinti. O rezultatas labai saldus. Tebūnie ir tiems, katrie meilės dieną švenčia :)

Avižiniai sausainiai su džiovintomis spanguolėmis

  • 175 g miltų
  • pusė a. š. kepimo miltelių
  • 85 g avižinių dribsnių (neskaldytų)
  • 175 g rudojo cukraus
  • 1 a. š. cinamono
  • 140 g sviesto
  • 70 g džiovintų spanguolių
  • saujelė mėgstamų riešutų
  • 1 kiaušinis

Sausus ingridientus: miltus, kepimo miltelius, avižinius drisbsnius, cukrų ir cinamoną supilame į dubenį ir išmaišome. Dedame kubeliais pjaustytą sviestą ir triname tarp pirštų, kol gausis trupinėliai. Beriame spanguoles, maltus riešutus, tada pilame išplaktą kiaušinį ir minkome kol tešla sušoks į kamuoliuką. Iškočiojame apie 6 cm skersmens ritinį, suvyniojame į maistinę plėvelę ir slepiam šaldytuve, kol atšals ir sustings (užtruko apie 30 min).

Įkaitiname orkaitę iki 180 ⁰C. Supjaustome ritinį pusės centimetro pločio griežinėliais, dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą iir kepame apie 15 min.

Skanaus!

Recepto šaltinis BBC  Good Food

Cheesecake brownies. Tobulai žiemai

Jau vakar vakare aš pasakiau stop. Savo nebevaldomai blogai nuotaikai, savęs gailėjimui ir tinginystei. Iš tikrųjų įmanoma kontroliuoti net ir tą, katras atrodo nekontroliuojamas. I did it.  Aš skelbiu pabaigą šitam baisiam laikotarpiui, šitai kankinamai irzlynei. Aš pradedu nuo savęs. Juk tokia graži žiema. Taip, graži. Ir tikra. Kaip sakėt? Šalta? Slidu? Juk žiema.. Daug pikčiau kai šlapia, o rudeninis vėjas nuo galvos rauna plaukus.  Mes kasmet laukiame šilto auksinio rudens, žiemos, kai oro temperatūra nekanda nosies, šiltos, bet, jokiu būdu, ne per karštos vasaros. Ir aš tokia. Tobulumų ieškotoja.  Bet šiandien kviečiu pasidžiaugti tuo, ką turime.  jei ne tobula, tai tobulai šalta žiema tikrai :) Tad šiltai apsirengiam ir geriam daug karštos juodos arbatos su citrina, arba žalios su medumi. Miegame su slidinėjimo kojinėmis. Valgome šiltą sriubą. Kepame pyragus, kurie prišildo mūsų namus ir žiūrime gražius filmus.

O mes sekmadienį kėlėm nuotaiką browniais. Deja, nuotaika tądien nepakilo, bet tikrai ne dėl brownių. Ne ne ne. Nes jie buvo nuostabūs. Jie buvo skirti tobulai šaltam žiemos vakarui.

Cheesecake brownies

  • 85 g sviesto
  • 115 g juodojo šokolado
  • 130 g cukraus
  • 2 dideli kiaušiniai
  • 70 g miltų
  • 1 v. š. kakavos
  • žiupsnis druskos
  • keli lašai vanilės esencijos
  • 80 g.  juodojo šokolado traškučių
  • 200 g tepamo sūrio kremo Philadelphia
  • 1 kiaušinio trynys
  • 75 g. cukraus
  • pora lašelių vanilės esencijos

Nedideliame puode išlydyti sviestą ir šokoladą, dėti cukrų ir kiaušinius.  Sumaišyti visus sausus produktus: miltus, kakavą, druską. Įlašinti vanilės esencijos ir suberti šokolado traškučius.Viską gerai išmaišyti ir pilti į folija išklotą skardą. (prieš pilant patartina foliją patepti riebalais).

Atskirai išsukti sūrio kremą su kiaušinio tryniu, cukrumi beigi vanilės esencija iki purumo. Sudėti sūrio masę ant šokoladinės ir paskirstyti peiliu. Kepti 35 min 180 ⁰C orkaitėje. Aš truputėlį persistengiau, bet kaltinu orkaitę, nes joje sunku reguliuoti temperatūrą. Taigi, mano browniai nesigavo tokie drėgnučiai, kokie turėjo.

Recepto įkvėpėjas: David Lebovitz