Bulvių ryšulėliai

Aš čia nusprendžiau įsiterpti su taupymais. Piniginiais. Nes maistą taupyti aš moku, aš galiu pasigirti tuo, kad kuo puikiausiai suvartoju besibaigiančius produktus ir beveik niekada nieko neišmetu. Nes man gaila. Nes maistas yra skanus, brangus ir per daug vertingas, kad jį būtų galima išmesti. O štai su pinigais kitaip, jų taupyti aš nemoku. Aš stengiuosi, bet nemoku. O reikia. Žiauriai. Mokslams, atostogoms, dviratukui, nuosavai audinių parduotuvei, netikėtoms medicininėms išlaidoms (tpfu tpfu tpfu), juodai dienai. Ant nosies naujas mėnuo, ir vėl viskas nuo pradžių. Esu sau pasižadėjusi nieko nepirkti, išskyrus pėdkelnes. Nes jos plyšta ir tai ne mano kaltė. Dar man reikalingas naujas puodelis kavai, nes saviškį mylimą sukūliau ir liūdesio ašaros dar nenudžiūvo nuo skruostų. Mano galvoje sukasi tokia labai senovinė skaičiavimo mašina, kuri iškart nuo darbo užmokesčio braukia sumas, skirtas siuvimo kursams užbaigti ir maistui pirkti. Paruošiau dailią metalinę dėžutę į kurią esu pasiryžusi mesti visas gautas 5 litų monetas. Iškratysiu per kitą gimtadienį. Dar paruošiau valią išleisti kuo mažiau ir prieš perkant 3 kartus pagalvoti ar tikrai reikia. Ne, 5 kartus. Tarp kitko anądien, parduotuvėje pričiupau save pagriebus nuo lentynos gabalą nepigaus sūrio su mėlynuoju pelėsiu ir tada stop. Violetėle, ar tikrai? Ar numirsi be sūrio? Ne. (kartais aš be sūrio numirštu-aut. past.) Įtempusi rankos raumenis, su širdgėla padėjau sūrį atgal. Šaunuolė. Nenumiriau. Šiuo gyvenimo laikotarpiu taupyti man labiau reikia nei noriu, taigi palinkėkit man stiprybės ir pasidalinkit, jei galit, kaip tai darote jūs.

Patiekalas sotus, kad nepalūžčiau :) Galima ir be šoninės. Pavasaris vis dėlto, netrukus reiks trauktis maudymosi kostiumus.

Bulvių ryšulėliai

• 8 bulvės
• 150 g karštai rūkytos šoninės
• 100 g tepamo lydyto sūrelio
• 120 g tarkuoto fermentinio sūrio
• 3 a. š. natūralaus jogurto
• 2 a. š. majonezo
• 1 a. š. krienų
• ryšulėlis šviežių krapų
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos
• 3 a. š alyvuogių aliejaus
• folijos

Bulves labai švariai nuplauname. Pjaustome per pusę, barstome druska. Keptuvėje pakepiname juostelėmis pjaustytą šoninę. Į tris folijos lakštus pilame po šaukštelį aliejaus, dedame bulves. Folijos kraštelius užlankstome, dedame į skardą ir tokius ryšulėlius kepame 40 min 180-200⁰C orkaitėje. Kol kepa bulvės sumaišome tepamą suręlį su majonezu, jogurtu ir krienais, beriame pipirų ir kapotų krapų. Išėmę bulves iš orkaitės praskleidžiame foliją,  dedame pasigaminto padažo, šoninės gabalėlių ir užbarstome tarkuotu sūriu. Folijos nebeuždengiame ir kepame dar apie 10 min, kol išsilydo sūris.

Vegetariškai- Cauliflower Gratin

Pastaruoju metu taip jau atsitiko, kad teko matyti ne vieną tikrai kraupų vaizdelį apie gyvūnų išnaudojimą, auginant juos mėsai. Pati mėsą gaminu ir valgau, tiesa nedažnai. Maždaug 1-2 kartus per savaitę.  Vyriškoji namų pusė dėl mėsos iš proto neina, tad pasigaminam, kai užsinorim.  Labiau už mėsą man patinka sūūūūriai. Visokie. Ir duona. O po minėtų vaizdelių ar viso sąrašo filmų, ir retai valgoma mėsa darosi visai atgrasi. Tai paprastai praeina. Pasimiršta. Ir mes vėl kepame vištieną. Man atrodo jau sakiau, kad reikia klausytis organizmo, jis diktuoja, ko reikia. Žinoma, tai prastas pasiteisinimas. Mano organizmas ančių kepenėlių neužsinorės. Užtat dar ne kartą pareikalaus žiedinių kopūstų. Tad šiandien vegetariškai.

Žiedinio kopūsto užkepėlė

• 1 žiedinis kopūstas
• 1 kiaušinis
• didelė sauja džiuvėsėlių
• lašelis alyvuogių aliejaus
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• 100-150 g tarkuoto Džiugo ar kitokio sūrio

Žiedinį kopūstą išskaidome mažais žiedeliais ir apverdame pasūdytame vandenyje. Jie neturi būti pilnai išvirę. Nupilame vandenį, užpilame išplaktu kiaušiniu ir pamaišome, kad kiaušinis pasiskirstytų. Beriame džiuvėsėlius ir taip pat pamaišome, kad jais apsivoliotų kopūsto gabalėliai. Kepimo skardelę patepame lašeliu aliejaus, sukrečiame žiedinį kopūstą, barstome pipirais, druska, tarkuotu sūriu ir kepame maždaug 170 °C orkaitėje apie 15-20 min. Aš sutarkuotą sūrį sluoksniavau su kopūsto gabalėliais. Tikrai skanu.

Skanaus!

Vištiena su mozzarella, garstyčiomis ir grietinėle

Pavargusi po darbo dienos ir 3 valandų kursų važiuoju mikroautobusu. Mano, per skubėjimą iš auditorijos nespėtų susipakuoti, akinių stiklais bėga šlapios gatvės ir miesto žibintų šviesos. Sėdžiu apsikrovusi susuktais brėžinių lapais ir po truputį rimstu. Nuo voverės gyvenimo. Džiaugiuosi akimirka. Apsidairau. Gyvenimą gyvenu ne tik aš. Vairuotojas linksmai šaiposi iš merginos, padavusios stambią kupiūrą. Kažkas telefonu planuoja studentišką vakarėlį, nes ryt tik viena paskaita, ir ta pati popiet. Kažkieno telefoninis skambutis prasideda švelniu labas ir klausia ar reikia ko nors iš parduotuvės. Netrukus įlipa pagyvenęs meno žmogus su puokšte gėlių. Visi gyvena savo gyvenimus. Svečiuose, kavinėse, parduotuvėse, už savų langų. Skaito knygas, prausia vaikų veidelius, studentiškai vakaroja, skaito pasakas, gurkšnoja arbatą, žiūri televizorius, mezga, glaudžia savo mylimiausius, valgo vakarienes. Valgome ir mes.

Vištienos krūtinėlė su mozarella, garstyčiomis ir grietinėle

• 1,5 vištos krūtinėlės
• 1 rutuliukas mozzarellos
• 1 v. š. garstyčių
• 200 ml grietinėlės
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• alyvuogių aliejaus kepimui

Krūtinėlę supjaustome į kokias 6 dalis. Kiekvieną gabalėlį per vidurį įpjauname įšilgai (gaunasi tokios kišenėlės) Pabarstome druska. Gaminame įdarą: mozzarellos rutuliuką suplėšome mažais gabaliukais, dedame garstyčias, pipirų (kiek norisi), išmaišome. Imame gabalėlį vištienos, ir ten kur įpjovėme, dedame pasigaminto įdaro. Galima susmeigti smeigtuku, kad įdaras neišliptų lauk, bet man to neprireikė, kažkaip labai jau pavyko giliai įpjauti. Labai šaunu būtų taip palaikyti mėsą kokią valandą, bet aš kepiau iškart. Taigi, dedame krūtinėlės gabalėlius į keptuve su šiek tiek aliejaus ir kepame. Baigiant kepti, pilame grietinėlę ir uždengę keptuvės dangtį dar kelias minutes patroškiname. Besilydantis sūris ir garstyčios.. Minkštučiai gabalėliai.. Superskanu, ką aš galiu pasakyti.

Valgyti su daržovėmis, bulvėmis, ryžiais..

Recepto šaltinis BBC Good food

Gardusis viščiukas

Ilgasis savaitgalis. Oras pavasarėja ir tuo labai džiugindamas, verčia mane nemiegoti ilgai, o pasiimti visą ilgąjį savaitgalį. Ir vartoti jį kaip įmanoma gausiau.  Kažkodėl mano norai gražesni nei rezultatai, bet vis šis tas. Kartais jaučiuosi tarsi dalyvaučiau kokioje specialioje anoniminių savęs graužikų ir nuvertintojų programoje, nes aš net nebepastebiu kaip nevalingai save įtikinėju, kad viskas, tame tarpe ir aš, yra tikrai puiku. Kaip nevalingai aš vis dažniau pasidžiaugiu mažais dalykais. Ar mano gyvenimas tapo toks apgailėtinai prastas, kad nieko tikrai gero nevyksta, kad aš pradedu šypsotis, pamačiusi parke mielą senolį, lesinantį balandžius? Ar mano gyvenimas normalus, tik aš išmokau pastebėti, kad paprasti maži dalykai būna net gražesni už tuos nepaprastus? Ar aš suaugau? Ar besidžiaugdama mažais dalykais nepraleisiu kokio didelio ir labai svarbaus? Na, to nepaprasto.. Ar man paranoja?

Vegetarai ir gyvūnėlių mylėtojai toliau neskaitykit. Nes vakarienei keptas viščiukas, liūdnai gulintis ant pilvelio. Bet, o dievulėliau, koks gardus. I’m sorry.

• vieno viščiuko
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 2 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. rudojo cukraus
• saujelė kmynų
• 1 v. š. Dižono garstyčių
• 1 v. š. pomidorų padažo
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Viščiuką nuplauname, nusausiname ir dedame į dubenį. Iš alyvuogių aliejaus, sojos padažo, cukraus, kmynų, garstyčių, pomidorų padažo ir pipirų gaminame marinatą. Tiesiog visus išvardintus ingridienatus sumaišome ir tokiu pasigamintu marinatu įtriname viščiuką. Marinavau 2 valandas. Kepiau apie 1,5 val 200 ⁰C orkaitėje.

Labai traški odelė ir minkšta sultinga mėsytė.  Mėsėdžiams tikrai labai rekomenduoju.

Skanaus!

Bulvių ir svogūnų apkepas

Gal besibaigiančios žiemos išvargintas organizmas, vitaminų trūkumas, gal nemylimas darbas ir liūdnos mintys mane šitaip nuvargino. Aš pa-var-gau. Aš noriu miego miego miego. Aš noriu į kitus kraštus. Bet kur. Kad tik iš čia. Trumpam. Su savo Mylimu maišyti dar nemaišytas gatves. Gerti kavą ir kalbėtis. Apie žmones ir pasaulį. Man reikia poilsio. Kai lauke lynoja ir telkšo balos, šalikėlėse pūpso purvino sniego kupetos ir pro šalį dūzgiantys pajuodę automobiliai taško praeiviams kelnes, aš ilsiuosi virtuvėje, griežinėliais pjaustydama bulves ir svogūnus. Ir tada vakarienei, mes valgome bulvių-svogūnų apkepą. Mano maža virtuvė pati nuostabiausia.

Bulvių ir svogūnų apkepas

• 1 kg bulvių
• 2 dideli svogūnai
• 80 ml pieno
• 80 ml sultinio
• 50 g. sviesto
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos
• džiovintų/šviežių petražolių ar krapų.
• gabalėlio Džiugo sūrio

Bulves nuskutame, supjaustome plonais griežinėliais. Nuluptus svogūnus taip pat pjaustome griežinėliais. Į kepimo formą sluosniuojame bulves (2 sluoksniai bulvių 1 sluoksnis svogūnų). Viršutinis sluosknis turėtų būti svogūnų, bet nebūtinai. Jų galima ir visai nedėti, kas nemėgsta, galima dėti ir kitokių daržovių, pavyzdžiui morkų, arba cukinijų, arba baklažanų. Aš svogūnus dievinu, tai jų negailiu. Sultinį sumaišome su pienu, beriame druskos ir pilame ant bulvių. Ant viršaus uždedame mažais kubeliais pjaustytą sviestą, kepimo formą uždengiame folija ir kepame apie 40 min 180 laipsnių orkaitėje. Nuimame foliją, beriame tarkuoto Džiugo sūrio ir kepame dar 40 min. Iškepusį apkepą pabarstome petražolėmis ar krapais. Skanaus!

Recepto šaltinis Kayotic Kitchen

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

Šiandien vėl sninga.  Žmonės ir vėl valys sniegą nuo mašinų. Miške vėl užsnigs praėjusį savaitgalį mūsų išvaikščioti takai. Laukai vėl pasidengs lygutėliu cukraus pudros sluoksniu. Katė vėl ilgai tupės ant palangės, nes taip įdomu yra krentančios snaigės. Mes vėl tempsim kepures ant akių ir eisime įtraukę pečius, kad neprisnigtų už apykaklių. Žiema nesibaigia. Visad maniau, kad norėčiau gyventi ten, kur nebūna žiemų, arba kur žiemos kaip pavasariai. Bet šiais metais turime ypatingą žiemą. Man ji tokia..  iš vaikystės prisiminimų. Gausiai snieguota. Tokių žiemų aš ilgėčiausi. Tikriausiai. Na, bet kiek galima apie žiemą?

Galbūt pūgos nesutrukdys pasidžiaugti artėjančiu labai trumpu savaitgaliu. Svajoju apie Vilniaus Knygų Mugę, bet visi renginiai, į kuriuos noriu patekti yra darbo metu, juk paprasti mirtingieji šį šeštadienį dirba.. Apsiverkiau kokius penkiolika kartų. Nevertinu knygų mugės kaip turgaus. Tiesiog grūstis tarp žmonių, plaukiant minioje, spėti akies krašteliu pamatyti vieną kitą gyvą rašytoją ir pirkti knygas net ne pigiau nei erdviuose knygynuose. Taip jau grūdausi prieš kelis metus, eilę metų, nesuvokdama tikrosios esmės.  Knygų autoriai (tarp jų buvę dėstytojai, profesoriai), diskusijos,  forumai, pristatymai – štai, kur tikrosios mugės vertybės.  Ir šiais metais aš buvau užsidegusi labai daug pamatyti. Na, galbūt vienur kitur suspėsiu. Vis šis tas.

Knygų mugė ir spaghetti, aišku, neturi nieko bendro, bet alkaniems knygų mugės Gurmanų kampe sukiotis tikrai nerekomenduoju :)

Spaghetti su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

• 250 g makaronų
• 100 g  pievagrybių
• 10 saulėje džiovintų pomidorų
• 1 svogūnas
• 2 skiltelės česnako
• 200 ml riebios grietinėlės
• 1. v. š. alyvuogių aliejaus
• gabalėlis tarkuoto parmezano sūrio
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką pakepinti aliejuje, sudėti riekelėmis pjaustytus pievagrybius ir kepinti kol grybai gražiai paruduos. Dėti supjaustytus pomidorus, pilti grietinėlę, berti druskos, pipirų ir maišant pakaitinti keletą minučių. Tuomet suversti makaronus į jau paruoštą padažą, išmaišyti, krėsti lėkštėn, barstyti sūūūriu ir patiekti. Labai skanu į padažą pridėti konservuoto tuno, kas mėgsta ;)

Skaaaaa-a-a-a naus :)

Labai paprastas jautienos troškinys

Aš sau pradedu patikti.  Nemeluoju. Pastaruoju metu aš vaikštau pakelta galva. Nors toje pakeltoje galvoje kursuoja nežmoniški minčių srautai, aš jaučiuosi atgavusi dvasios ramybę, nes atrodo, kad tai,  kaip dabar jaučiuosi, yra teisinga. Taip, kaip reikia. Kažkokia mistinė ramybė ir gėris mane globoja. Mane ramina žinojimas. Taip pat laukimas, to, kas įvyks. Nežinia, kaip tai pakeis mano gyvenimą, bet taip nenusakomai geras yra laukimo jausmas. Laukimas visuomet kažką atneša. Aš žinau, kad manasis atneš tą kažką, katras yra žiauriai įdomu ir Mano. Anksčiau aš nemėgau laukti. O gal nelabai buvo ko. O jie buvo, tai reikėjo Čia ir dabar. Tuoj pat. Nedelsiant. Ir jaučiausi nesveikstanti. Užsiangažavus bailė. Labai daug galima pakeisti. Net jei labai bijai. Ypač jei labai bijai. Tokiomis mintimis aš gyvenu šį sekmadienio vakarą, jaukiai susisupusi į šiltutėlį pledą. Ir visai nebijau pirmadienio. Tik galėtų jau būti pavasaris.

O troškinys prie to, kad sušildo taip pat labai, kaip teisingos mintys. Ir šiaip žiemiškas ir labai gardus.

Jautienos troškinys

• 500 g. jautienos
• 2 svogūnai
• 3 skiltelės česnako
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 1 v. š. sviesto
• 3 vidutinės morkos
• 500 g. bulvių
• skardinė pomidorų tyrės
• skardinė baltųjų pupelių pomidorų padaže
• 1 litras sultinio
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• šviežių ar džiovintų petražolių

Mėsą supjaustyti nedideliais gabalėliais ir pakepinti keptuvėje su trupučiu aliejaus. Kai mėsa gražiai paruduos, berti druskos, sudėti į puodą, kuriame troškinsite. Keptuvėje išlydyti sviestą, pakepinti smulkiai supjaustytus svogūnus bei česnakus. Sudėti į puodą su mėsa. Užpilti sultiniu ir troškinti apie 30-40 min. Suberti kubeliais pjaustytas morkas, bulves ir troškinti dar 15 min, kol daržovės suminkštės. Pabaigoje supilti pomidorų tyrę, berti pipirų ir petražolių. Pavirti dar kelias minutes, nukelti nuo ugnies ir ragauti. Troškinyje bei recepte dar esama ir konservuotų pupelių, bet nuotraukoj nesimato ;p  Jas dėti taip pat prieš baigiant troškinti. Skanaus!

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

Įdomiai gyvenu. Neypatingai. Bet įdomiai. Ir, nepaisant to, kad kartais mane apninka visokios savęs gailėjimo fazės, aš gyvenu gerai. Ir sugrįš tos fazės, ir aš jų visada truputį bijau, nes vėl būna liūdna. O kovoti su jomis būna labai sunku, dažniausiai nugalėti jų kurį laiką tiesiog neišeina. Tuomet atsitinka toks paguodos ieškojimo ritualas. Aš tai vadinu darbu su savimi. Su savimi dirbti nėra lengva, bet rezultatai būna išties džiuginantys. Net negalėčiau aprašyti to darbo su savimi eigos, nes tai taip individualu. Visi turi būdų. Ir visi žinom kiek laiko paprastai prireikia. Man patinka žmonės, kurie moka planuoti savo laiką. Aš moku. Dažniausiai. Tai padeda nepalūžti. Arba palūžti rečiau. Tai irgi gerai. Mano labai šauni draugė man pasakė, kad aš nuolat tarsi siekiu būti tobuląja Violeta. Ir tai yra mano dažnai pasikartojančių liūdnumų priežastis, kai tobulumas nesigauna. Taip, aš idealistė. Sutinku. Verčiau niekaip negu paviršutiniškai. To išmokau iš savo mamos. O jei nenori paviršutiniškai, reikia plano. Valandų, minučių dėliojimo. Tai yra man. Aš mėgstu planuoti. Žiauriai. Pirmadieniais aš beveik visuomet žinau, ką veiksiu savaitgalį. Nevisada pavyksta veikti tai, ką suplanuoju. Kartais atsitinka geriau. Tas vadinasi spontaniškumas, o be jo žmonės seeensta. Dvasiškai. Čia mano nuomonė.

Gerai, o dabar pakalbėkim apie makaronus. Kai juos pamačiau pas Eglę, net neperskaičius recepto, žinojau, kad tikrai tikrai gaminsiu. Ir nors originalų receptą “sugadinau“ pridėdama vištienos, makaronai buvo išties puikūs. Ačiū Brangioji Egle :)

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

• 250 g makaronų
• 150 g vištienos (nebūtinai)
• 2 v. š.  kaparėlių
• skardinė konservuotų avinžirnių (aš naudojau virtus)
• pusės citrinos
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus
• 3 v. š. vandens, kuriame virė makaronai
• džiovintų čili pipirų
• 100 g tarkuoto parmezano
• druskos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Dubenėlyje sumaišyti gabalėliais supjaustytą, beigi pakepintą vištieną, citrinos sultis, nutarkuotą josios žievelę, aliejų, kaparėlius, vandenį, čili pipirus. Supilti pasigamintą padažą su nusausintais  makaronais, berti parmezano (aš apsižiūrėjau, kad parmezano nebelikę, gelbėjaus kitokiu sūriu).  Tai va štai toks gavosi mano variantas šių tobulų makaronų. Skanaus!

Nuostabi sekmadienio vištiena

Į širdį sugrįžo ramybė. Sugrįžo gerumas žmonėms ir sau. Sugrįžo pasitikėjimas savo jėgomis, sugrįžo svajonės. Ištraukiau iš po antklodės savo sušalusias rankas ir kiekvienas prisilietimas virto kažkuo prasmingu.  Šis savaitgalis yra tikras, išlauktas, išverktų akių ilsėjimosi, tyrų minčių, gražių žodžių ir meilės. Šis eilinis šaltos žiemos savaitgalis buvo neeilinis. Jis toks, kokio jau seniai neturėjau. Toks, kai nereikia skubėti. Ir vis dėlto. Anksti keltis man savaitgaliais patinka. Tada galima jaukiai pasivartyti švara kvepiančiuose pataluose, tuomet išsikepti blynų ir apsiavus savo iki kelių pūkuotas šiltas šlepetes gerti kavą ir planuoti savo dieną. Dieną su savo mažais-dideliais darbais ir, žinoma, patingėjimais. Ei, kaip gi be jų? Man gera kuistis namie, gaminti, piešti, skaityti, siūti, pasnausti su kate pašonėje, žiūrėti filmus, gurkšnoti vyną, kalbėtis. Tokių savaitgalių man reikia kaip oro. Nes tokių nebūna daug. Nes yra kitokių aktyvių veiklų pilnų savaitgalių, be kurių gyventi negali mano antroji pusė. Jie tokie pat reikalingi. Viskas reikalinga. Mes reikalingi vieni kitiems. O kai dalinamės tuo, kuo kiekvienas gyvename, tampame didesni. Ir gražesni vieni kitiems.

Šį jaukų sekmadienį, laukdama saviškio grįžtančio po vienos iš aktyviųjų veiklų (sporto), sukiojausi virtuvėje. Su meile. O tada idiliškai pietavome nuostabius pietus, dalindamiesi pusdienio įvykiais.

Nuostabi sekmadienio vištiena

• 4 vištos ketvirčių
• 2 v. š. abrikosų ar persikų džemo
• 1. v. š. medaus
• 6 v.š. sojos padažo
• 5 skiltelės česnako
• Aitriosios paprikos miltelių (naudojau Santa Marios Chili Explosion prieskonius malūnėlyje)
• Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Česnaką išspaudžiame į dubenėlį, dedame džemą, medų, pilame sojos padažą, beriame prieskonius. Viską išmaišome ir tokiu mišiniu įtrinam vištieną. Laikiau per naktį, bet galima ir kelias valandas. Paruoštą vištieną sudėti į skardą ir kepti apie valandą, maždaug 200 ⁰C orkaitėje kartu su bulvėmis.

Skanaus!