viena maža virtuvė

Food blog

Tag: Pusryčiai

Keptas Brie sūris su bruknių uogiene

Su pavasariu! Dabar jau tikrai tikrai. Manieji šiltieji batai jau švariai nuvalyti ir supakuoti į dėžutes. Iš giliausių spintos kampų traukiu lengvus batukus ir plonus lietpalčius. Vilnos sijonai susiglaudę stipriai įsikimba į pakabų gnybtukus ir ruošiasi ilgiems kabėjimams iki kitų pūgų. Ant palangių iš dailių vazonėlių stiebiasi bazilikų daigeliai. Aitvarai žiugžda lentynose ir pro spintos duris kaišioja savo sparnus. Jie jau labai labai nori skristi. Mes norime taip pat. Kartu su jais. Į pavasarį, į laiką, kai viskas atrodo daug paprasčiau. Su termosinėm arbatom ant žolės, su dviračiais ir pasivaikščiojimais. Ir pasmaguriavimais be progos ;)

Keptas Brie sūris su bruknių uogiene

  • 100 g Brie sūrio
  • 1 a. š. bruknių uogienės
  • kepimo indelio

Sūrį sulaužome gabalėliais, pusę jo sudedame į kepimo formelę, uždedame bruknių uogienės, tada likusį sūrį ir kepame orkaitėje apie 10-15 min 180 ⁰C orkaitėje. Valgyti su šviesia duonele, arba tiesiog be nieko.

Skanaus!

Reklama

Pusryčiai: kiaušinienė su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

Aš turiu paslaptį. Aš turiu minčių. Rytais aš pabundu, o jos jau seniai būna pabudę ir tampo mane už kasų, kol galiausiai išverčia iš lovos. Vakare aš ilgai neužmiegu, nes jos nemiega ir pasiutusiai šokinėja galvoje. Aš žinau, kad vienintelis ir sunkiausiai gaunamas dalykas, kurio man reikia yra laikas. Nes tos mintys..jos labai komplikuotos. O laiko aš neturiu. Jo yra paprasčiausiai per mažai. Man liūdna, nes aš galiu nespėti. Ir dar būna, kad sugaištu. Aš nemėgstu gaišti. Tai ne man. Bet nutinka, nes aš esu žmogus. Jau įtikinai save, kad tai normalu. Bet vis tik. Aš noriu būti 18-likos ir galvoti kaip dabar. Aš būčiau pasirinkusi taip kaip reikia. Paika. Nes taip nebūna. Arba būna vienetams. Kodėl aš nesu vienetas? Kodėl? Kodėl? Kiekvieną dieną. Štai taip. Pavargstu, bet tai verčia nenustoti veržtis į tai, kas man. Galbūt. Dvejonės taip pat viešnios. Jų nevaišinu sausainiais. Nepaisant to, išaušta rytas. Kasdien.  Ir mano mintys mane vėl budina.

Kiaušinienė su pievagrybiais ir saulėje džiovintais pomidorais

  • 5 kiaušiniai
  • didelė sauja pievagrybių
  • 5 saulėje džiovinti pomidorai
  • alyvuogių aliejaus kepimui
  • druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Pirmiausia pakepiname riekelėmis pjaustytus pievagrybius. Kepiname kol gražiai paruduos, sudedame į lėkštutę ir trumpam pamirštame. Į keptuvę mušame kiaušinius, gerokai primažiname liepsną beriame druskos, pipirų, juostelėmis pjaustytų pomidorų ir galiausiai ant viršaus sudedame  keptus pievagrybius. Kepame, kol kiaušiniai iškeps.  Viskas.

Su kiaušinienėm ir omletais galima improvizuoti kiek norisi. Tai mane džiugina. Tikrai.

Skanaus!

Saulėtos, purios, minkštutėlės svajonės, Aš ir blyneliai

Pavasaris. Nors kiemai dar snieguoti, į mano širdį atėjo pavasaris. Su saule, su nauja podarbine veikla, su naujais pirkiniais ir naujutėlaičiu užsidegimu. Atėjo geresni laikai. Aš tikiu. Dar tikiu, kad mano gyvenimas keisis į gera. Ir tik aš pats pasistengiau, kad būtų būtent taip. Tik aš pats padariau taip, kad būtų geriau. Ar pastebėjot, kad pastaruoju metu neniurzgu ir nesiskundžiu. Aš pastebėjau. Ir tai labai džiugina. Argi aš ne karys? Pastaruoju metu aš žvėriškai daug svajoju ir dar daugiau noriu nuveikti. Visada norėjau. Dabar atėjo tas pats palankiausias metas  tam veikimui. Spardysiu sėdynes visom svajonėms iš eilės.  Nes aš tikiu trim dalykais: reikia labai labai norėti, tikėti ir.. imtis. O dabar pats tinkamiausias laikas: fizinė forma puiki (jau kurį laiką sportuoju namuose ir ruošiuosi bėgiojimo sezonui), o mintys sudėlitos į išvalytus stalčiukus. Viskas, ko reikia.

Šia saulėta proga dalinuosi savo energija ir nuostabių blynelių receptu. Purūs kaip svajonės. Tirpstantys burnoje.

Purūs blyneliai

  • 140 g miltų
  • 2 šaukštai cukraus
  • 1 a. š. kepimo miltelių
  • pusė a. š. druskos
  • 150 g. grietinės
  • 100 ml pieno
  • 1 šaukštas citrinos sulčių
  • 1 didelis kiaušinis
  • 3 šaukštai ištirpinto sviesto
  • aliejaus kepti

Kiaušinį išplakti su cukrumi, pilti sviestą, dėti grietinės, pilti pieną ir plakti iki vientisos masės. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir druska ir suberti į tešlą. Gerai išmaišyti. Supilti citrinos sultis ir dar kartą išmaišyti, bet nepermaišyti. Tešla bus tiršta, todėl labai smagu ir lengva kepti.  Patiekti su mėgstama uogiene, trintais bananais, tirpintu šokoladu, klevų sirupu, bet skanūs ir be nieko, tokie minkšti minkšti..

Receptas iš žurnalo “Virtuvė Nuo…Iki…“ Nr. 3 (11)

Svajonių pusryčiai. Forever.

Ankstų rytmetį prasikrapštau akis ir nenoriu į darbą. Niekada nebenoriu į darbą. Noriu gyventi ant ežero kranto, ir baltai išdažytoje verandoje gerti kavą. Gal norėčiau turėti gyvulėlių. Arba nenorėčiau. Bet, turbūt, būtų labai šaunu auginti pomidorus. Ir prieskonines žoles tiesiog lauke :) Daug visokių žolių. Aš norėčiau gražių namų su šviesiais langais. Aš virtuvėje pjaustyčiau moliūgą dailiais kubeliais ir dainuočiau tyliai tyliai. Dar pievoje po obelimis rinkčiau obuolius ir kepčiau pyragus ir kartais juos dovanočiau geriems žmonėms. Žiemą aš kartais sukviesčiau draugus, kad kartu mes pabraidytume po pusnis.  Tada keptume blynus, gertume vyną ir kalbėtume iki paryčių. Dar aš turėčiau mažas dirbtuves. Ten, plačioje spintoje slėpčiau įvairiaspalvius audinius. Švelnius liesti. Aš siūčiau romantiškas antklodes dailioms lovoms užtiesti. Ir patalynę, puoštą rankų darbo gėlėmis, kaspinėliais ir juostelėmis. Ir žmonėms patiktų mano nuoširdumas. Gyvenimas per trumpas sėdėti ofise.

Ar Jūs turite tokių svajonių?

O dabar visiems gerai žinomas receptas. Jis buvęs mano senajame tinklaraštyje, bet pasikartosiu su naujom fotografijom ir nauja nuotaika. Tiesiog labai prašėsi. Nepykit.

Prancūziškas skrebutis su šokoladu ir riešutais

  • kelios riekelės šviesios duonos (netgi geriau, kai nešviežia)
  • puodelis pieno
  • 2 kiaušiniai
  • lašelis vanilės esencijos, arba šaukštelis vanilinio cukraus
  • 2 v. š. cukraus
  • 2 v. š. sviesto
  • 100 g juodojo šokolado
  • 1 v. š. sviesto
  • šlakelis pieno
  • saujelė mėgstamų riešutų

Na ir žinoma: kiaušinius išplakame su cukrumi, pilame pieną, vanilę, viską gerai išplakame.  Į keptuvę dedame sviesto, pamirkome duonos riekeles ir kepame kol apskrus.

Mažame puodelyje ištirpiname sviestą, sulaužytą šokoladą, pilame truputį pieno (pieno reikia labai mažai, kad šokoladas nebūtų per tirštas, nors jei patinka būtent toks, pieno nepilkite).

Skrebutį dedame į lėkštę, pilame šokoladą, barstome riešutais.

Apie tokius pusryčius svajoju beveik kiekvieną savaitgalį vos pramerkusi akis.  Kartais svajoju jau iš vakaro ir pasirūpinu, kad šaldytuve būtų pieno. Man jie tobuli ir viskas.

Skanaus!

Minkštutėlis omletas su sūriu ir alyvuogėmis

Rytas man yra geriausias paros laikas. Jau sakiau. Man atrodo, kad sakiau. Geriausias visomis prasmėmis. Rytais viskas iš naujo. Gal čia aš tokia, kad man baisingai patinka atversti naują lapą. Labai daug kartų. Kai vėl įtikini save, kad viskas bus geriau, arba kitaip, arba tiesiog iš naujo. Mokykloje man visad labai patikdavo nauji sąsiuviniai. Ir pieštukai, šviežiai nudrožti. Tada į tuos sąsiuvinius taip gražiai gražiai rašydavau. Iki vidurio. Po to laukdavau naujų sąsiuvinių, nes anie jau būdavo prikeverzoti. Sugadinti. O kartais apsimesdavau, kad jau pasibaigė ir imdavau naują, kad galėčiau vėl pradėti iš naujo. Dailiau, tvarkingiau, gražiau. Iš naujo.

Grįžtu prie rytų. Rytai patys gražiausi. Nelyginant vasaros ar  žiemos. Vasarą nuostabiausia auštant. Pasivaikščiot bundančioj gamtoj, kai nuogas kojas kutena nuo rasos sudrėkę smilgos, kai kvepia miškas ir vanduo. Dar tyla. Ta rytinė. Rytas gražus ir mieste, kai ką tik nušluotos gatvės. Kai nedideliuose senamiesčio viešbučių balkonėliuose miesto svečiai minkštutėliais chalatais sveikina saulę.  O vėliau geria kavą jaukiose terasose.  Žiemos rytmetį gera šiltam kambary, kai bunda miestas ir languose po truputį įsižiebia šviesos. Ir už tų langų visi gyvena savo rytus. Vieni prausia vaikų veidelius ir tepa sumuštinius, kiti lėtai lygina marškinius ir ruošiasi dienos darbams, treti skuba, lekia, nes amžinai pramiega. Visi savaip. Aš rytais lėtai gurkšnoju arbatą. Išplautais plaukais, šiltomis šlepetėmis, kate pašonėj, arbatos puodeliu,  skambant muzikai, dažau blakstienas ir pakuoju pietus. Ir  viskas būtinai be jokio skubėjimo.  O savaitgaliais.. Savaitgaliais aš geriu kavą lovoje, vartau žurnalus ir knygas ir mintyse dėlioju savo mažus-didelius dienos planus. O kai sudėlioju, pusryčiams kepu blynus ir omletus. O tada prasideda diena.

Omletas su sūriu ir alyvuogėmis

  • 5 kiaušiniai
  • nepilnas puodelis pieno
  • 100 g. fermentinio sūrio
  • koks 10 žaliųjų alyvuogių
  • druskos
  • šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • krapų, petražolių (žinoma geriausiai kai būna šviežių)
  • 1 v. š alyvuogių aliejaus

Kiaušinius išplakti su druska, supilti pieną, gerai išplakti.  Supilti išplaktus kiaušinius į gerai įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus ir uždengti dangčiu. Kepti ant silpnos ugnies.  Baigiant kepti ant viršaus berti sutarkuotą sūrį, alyvuoges ir dar trumpam uždengti, kol sūris išsilydys. Barstyti pipirais, krapais beigi petražolėmis. Labai minkštas, tirpstantis burnoje omletas.

Skanaus!