Taip, aš esu smulkaus sudėjimo. Mano ūgis yra 163 cm ir aš sveriu 50 kg. Kartais daugiau. Mano seneliai (iš mamytės pusės), berods, visad buvo liekni, kiti seneliai buvo linkę storėti. Bet nelabai daug. Mano tėvai galėtų save labiau prižiūrėti, nes jų vakariniai apsivalgymai mane jau seniai liūdina. Aš gyvenu kitaip, ir negaliu pakęsti kai man sako: “aj, nu, tu tai gali valgyt viską“, arba: “ tik jau nesustorėk nuo to torto gabalėlio“ ir nesvarbu, kad tą “gabalėlį“ siūlo 22 val vakaro. Ką reiškia “gali valgyti viską“? Jei šlamščiau bet ką bet kuriuo paros metu, tikrai nebesverčiau 50 ir labai greitai! Rrrrr.. Ir dar. Dar labai nervina, kai nusprendusi 1 dieną elementariai prasivalyti organizmą (dažniausiai tai būna vaisiai ir sultys) sulaukiu maždaug štai ko: “nu, tau tai baisiai čia reikia laikytis tų dietų“. Tas pats ir apie sportą. Yra labai daug siauro mastymo žmonių, kurie labai stipriai tiki, jog visi sportuojantys žmonės tai daro tik dėl to, jog nori suplonėti. Tuomet pasipila klausimai ir nuostaba: “neeee, nuu, o kam tau sportuoti?“. Šitas mane erzina labiausiai. Aš darau mankštą, kai randu minutę, šiltuoju metų sezonų aš pabėgioju paupiu. Visa tai be jokio griežto grafiko. Tiek kiek norisi. Tiek, kad jausčiausi gerai. Kad žiūrėdama į veidrodį gerbčiau save. Aš valgau viską. Aš šventai tikiu, kad organizmas pats reikalauja to, ko jam reikia (kartais alaus ir keptos duonos su sūriu :)) Žinoma, reikalingas supratimas, kas sveika, ko ant mūsų stalo turėtų būti daugiau, ko mažiau. O dabar tai ypatingai nesudėtinga, kai turime tikrai puikias galimybes apsipirkti įvairiuose turguose. Kai interneto platybės mirga marga įvairiausiais receptais, kai informacija apie sveiką mitybą ranka pasiekiama, kai paprastų produktų derinys, pagardintas nauju prieskoniu virsta nenusakomai skaniais pietumis. Aš save prižiūriu ir man taip yra labai gerai. O kiti gyvena kitaip. Ir gal jiems taip yra gerai. Išsiguodžiau.

Dūmo skonio pievagrybių sriuba
- gabalėlis gerai parūkyto kumpelio, ar šoninės, ar šonkauliuko, ar vištienos ar dešros.
- 4 bulvės
- 2 morkos
- didelė sauja pievagrybių
- 1 svogūnas
- keli v. š. alyvuogių aliejaus
- 1 lauro lapas
- druskos, pipirų
- šviežių ar džiovintų žalumynų (krapų, petražolių)
Į verdantį vandenį dedame mėsą, lauro lapą, pipirus. Jei mėsa riebesnė, į paviršių išliks riebalų, juos nugriebiame. Keptuvėje pakepiname svogūną ir tarkuotas morkas. Dedame į sriubą. Beriame kubeliais pjaustytas bulves. Tuo tarpu keptuvėje pakepiname riekelėmis supjaustytus pievagrybius. Labai gerai pakepiname, iki tobulo rudumo. Suberiame pievagrybius į puodą, dedame druskos, žalumynų ir pavirus dar porą minučių nukeliame nuo ugnies. Labai paprasta. Man patiko dūminis skonis. Labai.

Skanaus!