Sumuštiniai su vištiena

Nes kai nuo liepų laša medus, aš suprantu, kad gyvenimas yra apie tiek daug gerų dalykų. Nes, kai vėjas įsisuka į kasas, aš užsimerkiu ir skrendu kur panorėjus. Nes aš galiu rinktis. Nes yra laisvė kalbėti ir daryti. Nes aš galiu bet ką.

Dar pernai šituos sumuštinius ragaujantys pavadino “desertiniais“. Čia palygindami su paprastais suvožtiniais su sviestu ir kumpiu. Taip manieji keliauja iš festivalio į festivalį, prie ežerų ir visur kur būna spėjami iš anksto pagaminti.

Sumuštiniai su vištiena

• Bet kokios šviesios duonos
• Vištienos krūtinėlės
• Šviežių salotų lapai
• Gabalėlis cukinijos
• Džiugo, ar kito mėgiamo sūrio
• agurkai, švieži ir marinuoti

Padažui:

• 3 v. š. natūralaus jogurto
• 1 v. š. alyvuogių aliejaus
• krapų
• 1 skiltelė česnako
• šlakelis vorčesterio
• druskos, pipirų

Dažniausiai naudoju paprastą forminę sumuštinių duoną, jos riekeles paskrudinu. Šį kartą valgiau namie, tad gaminau su ciabatta. Vištienąir cukinijų griežinėlius pakepiname atskirai. Sumaišome padažui skirtus produktus. Net nėra ką daugiau ir rašyti, viską dedame tarp dviejų duonos riekių ir viskas.

Ekologiškas viščiukas su citrina ir rozmarinais

Mano virtuvė bus graži. Kai bus. Šį savaitgalį smarkiai pajudėjo virtuvės reikalai. Jau kažkuomet rašiau, kad teturiu tik vieną buto kampą, kuriame atseit yra virtuvė. Pora spintučių ir šaldytuvas. Dar yra bendra virtuvė koridoriaus gale, skirta 5 butams, iš kurių tesinaudojam tik mes. Kiti nevalgo. Man taip atrodo. Aš esu labai gera. Nes man dar nepabodo lakstyti apsikrovus puodais, šaukštais, produktais ir viskuo į bendrą virtuvę, kad pagaminčiau valgyti. Kartais nusilakstau. Tada pykstu. Paskui suprantu, kad virtuvė kainuoja. Labiausiai kainuoja laikas jai įrengti. Aš jos laukiu. Nors ir mažutės, bet labai prisvajotos ir priplanuotos. Šį savaitgalį ją pasimatavau. Man labai tiks. O čia savaitgaliniai pietūs. Ekologiškas vištukas, pirktas Skonio saujos krautuvėlėj. Didelis, tikras ir labai skanus. Su citrina ir rozmarinais.

Marinavom taip:

• pusės citrinos sulčių
• 8 skiltelės česnako
• 2 a. š džiovinto rozmarino (arba, žinoma, kur kas geriau šakelė šviežio)
• 1 v. š. medaus
• druskos, pipirų

Kadangi vištėnas buvo tikrai nemažutis, kepiau supjaustytą. Pabijojau, kad visas mano “puikiojoj“ skolintoj orkaitėj neiškeps. Rozmarinas yra gėris. Vištukas buvo labai išgirtas, bet aš žinau, kad rozmarino kvapas ir skonis ne visiems patinka. . Svarbu nepadauginti. Nes savitas. Man labai skanu.

Skanaus!

p.s. atsiprašau už belekokią nuotrauką.

Vištiena su mozzarella, garstyčiomis ir grietinėle

Pavargusi po darbo dienos ir 3 valandų kursų važiuoju mikroautobusu. Mano, per skubėjimą iš auditorijos nespėtų susipakuoti, akinių stiklais bėga šlapios gatvės ir miesto žibintų šviesos. Sėdžiu apsikrovusi susuktais brėžinių lapais ir po truputį rimstu. Nuo voverės gyvenimo. Džiaugiuosi akimirka. Apsidairau. Gyvenimą gyvenu ne tik aš. Vairuotojas linksmai šaiposi iš merginos, padavusios stambią kupiūrą. Kažkas telefonu planuoja studentišką vakarėlį, nes ryt tik viena paskaita, ir ta pati popiet. Kažkieno telefoninis skambutis prasideda švelniu labas ir klausia ar reikia ko nors iš parduotuvės. Netrukus įlipa pagyvenęs meno žmogus su puokšte gėlių. Visi gyvena savo gyvenimus. Svečiuose, kavinėse, parduotuvėse, už savų langų. Skaito knygas, prausia vaikų veidelius, studentiškai vakaroja, skaito pasakas, gurkšnoja arbatą, žiūri televizorius, mezga, glaudžia savo mylimiausius, valgo vakarienes. Valgome ir mes.

Vištienos krūtinėlė su mozarella, garstyčiomis ir grietinėle

• 1,5 vištos krūtinėlės
• 1 rutuliukas mozzarellos
• 1 v. š. garstyčių
• 200 ml grietinėlės
• druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų
• alyvuogių aliejaus kepimui

Krūtinėlę supjaustome į kokias 6 dalis. Kiekvieną gabalėlį per vidurį įpjauname įšilgai (gaunasi tokios kišenėlės) Pabarstome druska. Gaminame įdarą: mozzarellos rutuliuką suplėšome mažais gabaliukais, dedame garstyčias, pipirų (kiek norisi), išmaišome. Imame gabalėlį vištienos, ir ten kur įpjovėme, dedame pasigaminto įdaro. Galima susmeigti smeigtuku, kad įdaras neišliptų lauk, bet man to neprireikė, kažkaip labai jau pavyko giliai įpjauti. Labai šaunu būtų taip palaikyti mėsą kokią valandą, bet aš kepiau iškart. Taigi, dedame krūtinėlės gabalėlius į keptuve su šiek tiek aliejaus ir kepame. Baigiant kepti, pilame grietinėlę ir uždengę keptuvės dangtį dar kelias minutes patroškiname. Besilydantis sūris ir garstyčios.. Minkštučiai gabalėliai.. Superskanu, ką aš galiu pasakyti.

Valgyti su daržovėmis, bulvėmis, ryžiais..

Recepto šaltinis BBC Good food

Gardusis viščiukas

Ilgasis savaitgalis. Oras pavasarėja ir tuo labai džiugindamas, verčia mane nemiegoti ilgai, o pasiimti visą ilgąjį savaitgalį. Ir vartoti jį kaip įmanoma gausiau.  Kažkodėl mano norai gražesni nei rezultatai, bet vis šis tas. Kartais jaučiuosi tarsi dalyvaučiau kokioje specialioje anoniminių savęs graužikų ir nuvertintojų programoje, nes aš net nebepastebiu kaip nevalingai save įtikinėju, kad viskas, tame tarpe ir aš, yra tikrai puiku. Kaip nevalingai aš vis dažniau pasidžiaugiu mažais dalykais. Ar mano gyvenimas tapo toks apgailėtinai prastas, kad nieko tikrai gero nevyksta, kad aš pradedu šypsotis, pamačiusi parke mielą senolį, lesinantį balandžius? Ar mano gyvenimas normalus, tik aš išmokau pastebėti, kad paprasti maži dalykai būna net gražesni už tuos nepaprastus? Ar aš suaugau? Ar besidžiaugdama mažais dalykais nepraleisiu kokio didelio ir labai svarbaus? Na, to nepaprasto.. Ar man paranoja?

Vegetarai ir gyvūnėlių mylėtojai toliau neskaitykit. Nes vakarienei keptas viščiukas, liūdnai gulintis ant pilvelio. Bet, o dievulėliau, koks gardus. I’m sorry.

• vieno viščiuko
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 2 v. š. sojos padažo
• 1 v. š. rudojo cukraus
• saujelė kmynų
• 1 v. š. Dižono garstyčių
• 1 v. š. pomidorų padažo
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Viščiuką nuplauname, nusausiname ir dedame į dubenį. Iš alyvuogių aliejaus, sojos padažo, cukraus, kmynų, garstyčių, pomidorų padažo ir pipirų gaminame marinatą. Tiesiog visus išvardintus ingridienatus sumaišome ir tokiu pasigamintu marinatu įtriname viščiuką. Marinavau 2 valandas. Kepiau apie 1,5 val 200 ⁰C orkaitėje.

Labai traški odelė ir minkšta sultinga mėsytė.  Mėsėdžiams tikrai labai rekomenduoju.

Skanaus!

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

Įdomiai gyvenu. Neypatingai. Bet įdomiai. Ir, nepaisant to, kad kartais mane apninka visokios savęs gailėjimo fazės, aš gyvenu gerai. Ir sugrįš tos fazės, ir aš jų visada truputį bijau, nes vėl būna liūdna. O kovoti su jomis būna labai sunku, dažniausiai nugalėti jų kurį laiką tiesiog neišeina. Tuomet atsitinka toks paguodos ieškojimo ritualas. Aš tai vadinu darbu su savimi. Su savimi dirbti nėra lengva, bet rezultatai būna išties džiuginantys. Net negalėčiau aprašyti to darbo su savimi eigos, nes tai taip individualu. Visi turi būdų. Ir visi žinom kiek laiko paprastai prireikia. Man patinka žmonės, kurie moka planuoti savo laiką. Aš moku. Dažniausiai. Tai padeda nepalūžti. Arba palūžti rečiau. Tai irgi gerai. Mano labai šauni draugė man pasakė, kad aš nuolat tarsi siekiu būti tobuląja Violeta. Ir tai yra mano dažnai pasikartojančių liūdnumų priežastis, kai tobulumas nesigauna. Taip, aš idealistė. Sutinku. Verčiau niekaip negu paviršutiniškai. To išmokau iš savo mamos. O jei nenori paviršutiniškai, reikia plano. Valandų, minučių dėliojimo. Tai yra man. Aš mėgstu planuoti. Žiauriai. Pirmadieniais aš beveik visuomet žinau, ką veiksiu savaitgalį. Nevisada pavyksta veikti tai, ką suplanuoju. Kartais atsitinka geriau. Tas vadinasi spontaniškumas, o be jo žmonės seeensta. Dvasiškai. Čia mano nuomonė.

Gerai, o dabar pakalbėkim apie makaronus. Kai juos pamačiau pas Eglę, net neperskaičius recepto, žinojau, kad tikrai tikrai gaminsiu. Ir nors originalų receptą “sugadinau“ pridėdama vištienos, makaronai buvo išties puikūs. Ačiū Brangioji Egle :)

Makaronai su avinžirniais ir kaparėliais (ir vištiena)

• 250 g makaronų
• 150 g vištienos (nebūtinai)
• 2 v. š.  kaparėlių
• skardinė konservuotų avinžirnių (aš naudojau virtus)
• pusės citrinos
• 4 v. š. alyvuogių aliejaus
• 3 v. š. vandens, kuriame virė makaronai
• džiovintų čili pipirų
• 100 g tarkuoto parmezano
• druskos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje. Dubenėlyje sumaišyti gabalėliais supjaustytą, beigi pakepintą vištieną, citrinos sultis, nutarkuotą josios žievelę, aliejų, kaparėlius, vandenį, čili pipirus. Supilti pasigamintą padažą su nusausintais  makaronais, berti parmezano (aš apsižiūrėjau, kad parmezano nebelikę, gelbėjaus kitokiu sūriu).  Tai va štai toks gavosi mano variantas šių tobulų makaronų. Skanaus!

Nuostabi sekmadienio vištiena

Į širdį sugrįžo ramybė. Sugrįžo gerumas žmonėms ir sau. Sugrįžo pasitikėjimas savo jėgomis, sugrįžo svajonės. Ištraukiau iš po antklodės savo sušalusias rankas ir kiekvienas prisilietimas virto kažkuo prasmingu.  Šis savaitgalis yra tikras, išlauktas, išverktų akių ilsėjimosi, tyrų minčių, gražių žodžių ir meilės. Šis eilinis šaltos žiemos savaitgalis buvo neeilinis. Jis toks, kokio jau seniai neturėjau. Toks, kai nereikia skubėti. Ir vis dėlto. Anksti keltis man savaitgaliais patinka. Tada galima jaukiai pasivartyti švara kvepiančiuose pataluose, tuomet išsikepti blynų ir apsiavus savo iki kelių pūkuotas šiltas šlepetes gerti kavą ir planuoti savo dieną. Dieną su savo mažais-dideliais darbais ir, žinoma, patingėjimais. Ei, kaip gi be jų? Man gera kuistis namie, gaminti, piešti, skaityti, siūti, pasnausti su kate pašonėje, žiūrėti filmus, gurkšnoti vyną, kalbėtis. Tokių savaitgalių man reikia kaip oro. Nes tokių nebūna daug. Nes yra kitokių aktyvių veiklų pilnų savaitgalių, be kurių gyventi negali mano antroji pusė. Jie tokie pat reikalingi. Viskas reikalinga. Mes reikalingi vieni kitiems. O kai dalinamės tuo, kuo kiekvienas gyvename, tampame didesni. Ir gražesni vieni kitiems.

Šį jaukų sekmadienį, laukdama saviškio grįžtančio po vienos iš aktyviųjų veiklų (sporto), sukiojausi virtuvėje. Su meile. O tada idiliškai pietavome nuostabius pietus, dalindamiesi pusdienio įvykiais.

Nuostabi sekmadienio vištiena

• 4 vištos ketvirčių
• 2 v. š. abrikosų ar persikų džemo
• 1. v. š. medaus
• 6 v.š. sojos padažo
• 5 skiltelės česnako
• Aitriosios paprikos miltelių (naudojau Santa Marios Chili Explosion prieskonius malūnėlyje)
• Šviežiai maltų juodųjų pipirų

Česnaką išspaudžiame į dubenėlį, dedame džemą, medų, pilame sojos padažą, beriame prieskonius. Viską išmaišome ir tokiu mišiniu įtrinam vištieną. Laikiau per naktį, bet galima ir kelias valandas. Paruoštą vištieną sudėti į skardą ir kepti apie valandą, maždaug 200 ⁰C orkaitėje kartu su bulvėmis.

Skanaus!